Iš pradžių tai buvo tik mažai girdimų Seimo narių sumanymas, o praėjusią savaitę jau Vyriausybė nusprendė, kad, visuomenėje daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, valstybės ekonomikai griūvant, ministrų kabinetas galės reguliuoti būtiniausių prekių kainas. Ar galima šalyje, kuri jau 30 metų gyvena laisvosios rinkos sąlygomis, nors ir trumpam atkurti komandinės ekonomikos sistemą, nepradėjus kokių „žiaurių akcijų“? Negalėdami savo pelnų išsaugoti iš pirkėjų kišenių, prekybininkai atsigriebs iš gamintojų, ūkininkų.

Vyriausybė įžeidinėja prekybininkus

„Dar negirdėjau rimtų argumentų, kodėl Lietuvoje valdžia būtinai turi nustatyti parduotuvėms žemas prekių kainų „lubas“. Nėra nei priežasties, nei tikslo. Lietuvoje netrūksta nei maisto, nei namų apyvokos reikmenų. Yra geresnių būdų, kaip patenkinti visuomenės poreikius, jeigu staiga pristigtų būtiniausių prekių. Daug parduotuvių per epidemiją uždarytos. Jeigu ir dar veikiančias valdžia prispaus, tada tikrai prisišauks nelaimę: tuščias parduotuvių lentynas ir sandėlius, beprotiškai kylančias paskutinių prekių kainas. Kodėl Vyriausybė įžeidinėja prekybininkus, netiki mūsų sąmoningumu, pilietiškumu? Negyvename kokioje oazėje, kuriai mirtinas virusas negresia, ir iš saugios vietelės branginsime savo prekes. „Prekybininkai taip pat dezinfekciniu skysčiu plauna rankas, o burną, nosį prisidengia medicininėmis kaukėmis, jeigu jų pavyksta gauti. Buvau izoliavęsis dėl grėsmės susirgti. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos valdyba (LPĮA) tariasi per atstumą“, – „Ūkininko patarėjui“ piktindamasis sakė LPĮA valdybos narys, Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Alvydas Pridotkas.

Ar visus iš eilės kontroliuos?

Prekybininkams yra daugiau galimybių apeiti kainų kontrolės taisykles, negu Vyriausybei apkaltinti prekybos tinklus nesąžiningumu ir nubausti.

Gal bus įsteigta visiškai nauja kainų reguliavimo pažeidimų tarnyba, turinti policijos įgaliojimus, panaši į Finansinių nusikaltimų, Specialiųjų tyrimų tarnybas? Neaišku, kokio dydžio mažmeninės parduotuvės bus atrinktos ir kontroliuojamos. Gal visi iš eilės produkcijos supirkėjai, didmeninės prekybos bazės? Kaip bus nustatoma, kokios prekės yra būtinos ir kokių kainas reikia reguliuoti?

Pasidavė jausmams

„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kontroliuotų. Skaičiau Vyriausybės dokumentą. Valstybės institucijos užsikrautų sunkiai pakeliamą ir nereikalingą pareigą – sudaryti reguliuojamų prekių sąrašą, nuspręsti, kiek kainos turi nukrypti nuo normos, kad jas jau reikėtų kontroliuoti, stebėti kainų pokyčius ir aprūpinti gyventojus tuo atveju, jei prekių pritrūktų. O jų tikrai trūks. Valdantieji patys kelia paniką. Girdėdami vien kalbas apie kainų reguliavimą, žmonės gali imti dar labiau nerimauti ir masiškai pirkti. O pavėlavusieji negalės net Lenkijoje ar Latvijoje nusipirkti prekių, kurių nespėjo įsigyti Lietuvoje, nes vis tikroviškesnė atrodo grėsmė, kad oficialiai bus uždarytos ir ES vidaus sienos. Juokas pro ašaras: Vyriausybei kainų kontrolės idėja kilo ne viską nuodugniai apsvarsčius, bet pasidavus jausmams, kai žmonės pirmosiomis karantino dienomis šlavė parduotuvių lentynas, dingo net tualetinis popierius“, – ŪP kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Vadovas perspėja, ministras guodžia

Ant Lietuvos vaistinių durų kabo užrašai „Medicininių kaukių nėra!“ Net gydytojai neaprūpinti būtiniausiomis apsaugos nuo viruso priemonėmis: kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu. Visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys praneša, kad gyventojai negalės kiek nori pirkti skysčio ir kaukių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bando pradžiuginti visuomenę – Pabradės medicininės technikos bendrovė „Intersurgical“ išmoko gaminti medicinines kaukes, netrukus parūpins milijoną vienetų Lietuvai. Šeštadienį Kaune nusileido lėktuvas, iš Kinijos atgabenęs 3 mln. porų apsauginių pirštinių, 200 tūkst. respiratorių ir apie 33 tūkst. apsauginių akinių.

Kodėl Vyriausybei reikėjo kištis?

„Lietuvai nebus labai daug galimybių įsigyti tų prekių pasaulinėse rinkose. Jų kainos nepaklūsta mūsų įstatymams. Jeigu kainas numatanti kontroliuoti Lietuvos Vyriausybė kaukes nurodys pardavinėti pigiai, o Latvijoje ir Lenkijoje jos kainuos brangiau, tai kaimynai ir gaus apsaugos priemonių iš tiekėjų (kinų ar kitų)“, – perspėjo I. Valeškaitė.

LLRI ekspertės manymu, dėl tokios Vyriausybės politikos žmonės ims mažiau pirkti, eis į parduotuves tik tada, kai jų miltų, kruopų atsargos visiškai baigsis, drabužių laidynės, dulkių siurbliai, skalbyklės, mikrobangų krosnelės galutinai suges.

„Ūkininkai pasiryžę tiekti vaisius, daržoves, pieną, mėsą, kiaušinius, prekybos centrai – parduoti. Kodėl Vyriausybei reikėjo kištis? Lietuvos Banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad netrukus mūsų šalies ekonomika dramatiškai sulėtės, o bedarbių labai padaugės. Tada ir prekių kainos natūraliai mažėja“, – apibendrino I. Valeškaitė.

Konstitucijai neprieštarauja

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius gina Vyriausybės karantininę ekonominę ir finansinę politiką.

„Vyriausybė turi, netgi privalo ginti silpniausius visuomenės narius. Ypač didelių sukrėtimų, viską naikinančių gamtos nelaimių, gilių ekonomikos krizių laikais. Koronaviruso pandemija – kaip tik toks atvejis. Vyriausybės ketinimai neprieštarauja demokratijai. Ir Lietuvos Konstitucijai. Štai 46 straipsnis: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. Būtų kontroliuojamos, kad neaugtų ne pramoninių ar prabangos prekių, o maisto ir galbūt vaistų kainos. Aišku, reikia reguliuoti pagrįstai, teisingai, kad verslai nesustotų“, – ŪP aiškino R. Sinkevičius.

Seimo nario nuomone, kai prekybos tinklų veiksmai ne piktybiški, bet priverstiniai, dėl nuostolingų rinkos netikėtumų, prekybininkams niekas nė pusės žodžio nepasakys.

Dar viena veiksminga galimybė

„O akivaizdūs pažeidėjai susilauktų ne represijų, bet civilizuotame pasaulyje įprastų valstybės sankcijų: mokėtų pinigines baudas, netektų nacionalinės ir ES paramos verslo plėtrai. Visuomenė, kuriai priklauso ir produkcijos perdirbėjai, ir prekybininkai, privalo būti solidari. Niekas negali net bandyti iš bendros nelaimės išpešti sau naudos. Yra ir dar viena veiksminga galimybė kontroliuoti kainas, apie kurią Vyriausybė nepagalvojo, – reguliuoti kainos proporcingumą. Ne galutinę produkto kainą nustatyti, bet jos sudėtinėms dalims neleisti kilti. Iš ko susideda produkto kaina? Gamybos, transportavimo, perdirbimo, saugojimo ir prekybos išlaidų. Sakysime, kol litras pieno, pardavinėjamo už vieną eurą, pasiekė prekybos centrą ir pateko į pirkėjų krepšius, ūkininko, prižiūrėjusio ir melžusio karves, išlaidos siekė 40–60 proc., perdirbėjų, pasterizavusių pieną, atskyrusių nuo jo grietinėlę ir paskirsčiusių riebalus, – 10–20 proc. O visa kita prekybininkų išlaidos. Bet ūkininkai dažniausiai lieka labiausiai nuskriausti. Reguliuodama kainas, Vyriausybė padės ir jiems“, – tikino Seimo Ekonomikos komiteto vadovas.

Ruošiasi reketuoti ūkininkus

Pajutę, kad Vyriausybės parengtas koronaviruso smukdomos ekonomikos skatinimo planas rinkimų metais labiausiai gins pareigingiausius Seimo rinkėjus, miestų pensininkus, kurie taupo kiekvieną centą ir perka pigiausius maisto produktus, perdirbėjai nusprendė iš ūkininkų nureketuoti būsimus nuostolius dėl užsidariusių Europos rinkų ir numatomo produkcijos kainų reguliavimo.

Pieno gamintojams ūkininkams didžiųjų pieno perdirbimo įmonių sūrių brandintojai ir sviesto mušėjai pranešė, kad balandžio 1-ąją (juokų ir apgavysčių dieną) iškrės piktą pokštą – ruošiasi kooperatyvams, į kuriuos susibūrę smulkieji ūkininkai, pieno supirkimo kainas mažinti 0,5–4 centais, o didžiosioms bendrovėms – apie 2 ct.

Staigus judesys ištuštintų parduotuvių lentynas

Sigitas DIMAITIS

^{Žemės ūkio rūmų direktorius}

Kainų problema rimta. Dar skausmingesnė ji būna krizių laikais. Vienas neatsargus, staigus Vyriausybės judesys, ir prekių gali pritrūkti. Prieš dvi savaites buvo nustatomas veiksmų planas, kaip apsaugoti ekonomiką ir žmonių sveikatą nuo koronaviruso. Apie kainų reguliavimą premjeras Saulius Skvernelis tik pasvarstė. O dabar jau ir sprendimas atsirado. Dar anksčiau parlamentaras Emanuelis Zingeris, net ne ekonomistas, o kultūrininkas, Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įstatymo dėl kainų reguliavimo ekstremalių situacijų metu projektą.

Kai politikai įšoka į trasą, gero nelauk. Politika tampa panaši į muzikinį popsą.

Visada, kai norima išvalyti, sutvarkyti rinką, labiausiai nukenčia gamintojai. Šiuo atveju – ūkininkai.

Jau girdime apie naują pieno supirkimo kainų nuosmukį. Iš pradžių perdirbėjai mažiau mokės smulkiesiems gamintojams, paskui ir vidutiniams. Vyriausybė turi ir kitų, seniai išbandytų, pasiteisinusių priemonių kainoms reguliuoti – intervencinius produkcijos supirkimus. Valstybė nustato, kokiomis minimaliomis kainomis supirkinės produkciją, kad apsaugotų ūkininkų pajamas, jeigu netikėtai supirkimo kainos pradėtų nesulaikomai kristi. Dalį ilgai negendančios produkcijos valstybė iš tiesų superka ir laiko intervenciniuose sandėliuose. Bet dar svarbesnis intervencinių supirkimų psichologinis poveikis. Tai perspėjimas perdirbėjams, prekybininkams nebandyti pasipelnyti ūkininkų sąskaita.

Žemės ūkio ministras And­rius Palionis galėtų pasiūlyti savo kolegoms iš Latvijos ir Estijos visoms trims šalims kartu statytis intervencines saugyklas. Baltijos valstybių tarpusavio prekybos žemės ūkio produktais balansas mums nepalankus. Iš Latvijos ir Estijos Lietuva įsiveža trečdalį žaliavinio pieno.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS