Metų pabaigoje žaliaisiais kryžiais laukus paženklinę ir traktorių maršu visuomenės dėmesį bandę atkreipti žemdirbiai tvirtina išgyvenantys sunkų metą. Gal tokios akcijos juos paskatins suremti pečius ir steigti kooperatyvus? Šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) veikia darbo grupė, kurioje diskutuojama dėl žemdirbių kooperacijos ir svarstomi kooperacijos reglamentavimo ir plėtros tobulinimo pasiūlymai.

Suburta darbo grupė

Į ŽŪM suburtą darbo grupę įtraukti žemdirbių savivaldos, mokslo ir kitų suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovai, taip pat ir programos „Kurk Lietuvai“ ekspertai, dirbantys su žemės ūkio kooperacijos skatinimo projektu, o jai vadovauja žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemės ūkio kooperatyvų atstovai tikisi, kad keičiant atitinkamus teisės aktus bus atsižvelgta į jų pasiūlymus ir bus sukurtos palankesnės sąlygos dabartiniams kooperatyvams veikti ir įsisteigti naujiems. Svarbu, kad patys žemdirbiai tuo pasinaudotų.

Visi sutaria, kad žemės ūkio kooperacija žemdirbius galėtų pakylėti į kitą lygį, tačiau Lietuvoje šis procesas gana vangus. Kooperacija kaip gaivaus oro gurkšnis ypač reikalinga smulkiesiems ūkiams, bet dėl įvairių priežasčių ūkininkai nesiryžta burtis į kooperatyvus.

Šiuo metu Lietuvoje yra 50 pripažintų žemės ūkio kooperatyvų, kurie vienija tik keliolika procentų visų šalies ūkininkų. Kooperacija labiausiai išplėtota pieno sektoriuje – kooperatyvai superka apie 28 proc. žaliavinio pieno.

Stokoja žinių ir lėšų

Kai valdininkai ragina ūkininkus kooperuotis, šie dažniausiai burnoja, kad neturi tam pinigų. O specialistai pastebi, kad pirmiausia stokojama žinių. Kai stinga informacijos ir suvokimo, kaip veikia kooperatyvas ir kokios naudos gali turėti jo nariai, kooperacijos plėtra neįgyja norimo pagreičio.

Žinoma, kad bene geriausia paskata kooperuotis – sėkmingai veikiančio kooperatyvo patirtis. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, apie 50 proc. ūkininkų nurodo, kad nemato aplink veikiančio kooperatyvo pavyzdžio. Tačiau tie, kurie domisi, kaip dirba jų kolegos, gerų kooperacijos pavyzdžių tikrai ras.

Siūloma, kad paramos gavę kooperatyvai būtų įpareigoti vykdyti šviečiamąją veiklą, mokyti kolegas ir dalytis su jais patirtimi, o valstybė turėtų teikti prioritetą inovatyviems mokymo būdams.

Nuo lauko iki stalo

Mėsinių galvijų augintojus galėtų įkvėpti Zarasų rajone dirbantis žemės ūkio kooperatyvas

„Sartų lankų jautiena“. Prieš penkerius metus įkurtas kooperatyvas veikia pagal principą „nuo lauko iki stalo“. Kitaip tariant, kooperatyvo nariai Zarasų krašto pievose besiganančių galvijų šviežią mėsą pristato tiesiai vartotojams.

„Dirbti kartu lengviau, nes vienas visų darbų gerai nepadarysi. Į kooperatyvą burtis paskatino galvijų kainų svyravimai, atsižvelgiant į sezoną, ir poreikis turėti išpjaustymo cechą. Norėjome nepriklausyti nuo supirkėjų ir patys tiekti šviežią mėsą vartotojams“, – sakė kooperatyvo valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Gintaris Petrėnas.

Kooperatyvui priklauso 9 nariai, kurie augina angusų veislės mėsinius galvijus. Augindami vienos veislės galvijus ūkininkai gali vartotojams pateikti vienodos kokybės ir skonio produktą. Jų išauginta galvijiena mėgaujasi sostinės, Kauno, Utenos, Visagino, Ukmergės gyventojai. „Apsukame tokį lanką. Mūsų apimtys nėra didelės, per savaitę paskerdžiame apie 3 galvijus. Kol kas plėtros nenumatome, nes tokiu atveju reikėtų investuoti į didesnius cecho pajėgumus“, – aiškino G.Petrėnas.

G.Petrėnas

Įvertinęs, kad kokybišką galvijieną įperka ir mažesnių miestų gyventojai, kooperatyvas Zarasuose atidarė kavinę.

Tikslas – padėti nariams

Zarasų krašto ūkininkas ir kooperatyvo iniciatorius neabejoja žemdirbių kooperacijos nauda. Kartu į mėsos išpjaustymo įrangą investavę ir nuolatinių vartotojų suradę ūkininkai daugiau uždirba. „Tiesa, stebuklų nėra, tačiau dirbti be tarpininkų naudingiau“, – neslėpė G.Petrėnas.

Jis apgailestavo, kad kooperatyvams vis tenka kovoti dėl vietos po saule – tai mokestinė politika jiems neparanki, tai jų tikslų nesupranta. „Mūsų kooperatyvas nesiekia uždirbti pelno, mūsų tikslas – kad ūkininkai gautų palankesnę kainą už produkciją. Bet mokesčių inspektoriams tai nesuprantama, jiems reikia įrodinėti, kodėl nesiekiame pelno“, – sakė kooperatyvo vadovas.

G.Petrėnas užsiminė, kad kooperatyvo nariams nėra palanki ir pasikeitusi „Sodros“ įmokų skaičiavimo tvarka. „Anksčiau tie kooperatyvo nariai, kurių ūkis mažesnis, papildomai uždirbdavo išvežiodami klientams produkciją. Kiek jie dirbdavo, tiek sumokėdavome „Sodrai“. Kai atsirado „Sodros“ įmokų „lubos“, teko samdyti žmogų“, – aiškino ūkininkas.

Nedejuoja dėl kainų

Pieno gamintojams yra ko pasimokyti iš Rokiškyje veikiančio kooperatyvo „Eko tikslas“. Jį daugiau nei prieš dešimtmetį įkūrė penki šio krašto ūkininkai, o dabar jis vienija apie 60 narių, išsimėčiusių kone po visą Lietuvą. „Eko tikslui“ priklausantys ūkininkai nedejuoja dėl pieno supirkimo kainų – kooperatyvas dalį pieno žaliavos už palankią kainą eksportuoja, dalį parduoda Lietuvoje. Aišku, didesnę kainą gauti leidžia šio kooperatyvo išskirtinumas – ekologiškas pienas.

Pasak kooperatyvo vadovo Mindaugo Petkevičius, toks ir buvo kooperatyvą įsteigusių žmonių tikslas – gaminti ekologišką žemės ūkio produkciją. Jis prisiminė, kad kooperatyvas susikūrė nesunkiai, nes visi įkūrėjai žinojo, ko siekia.

„Dabar, kai narių daug, būna trinties ir diskusijų, bet taip ir turi būti. Kiekvienas kooperatyvo narys, nepriklausomai nuo apyvartos, turi vieną balsą ir teisę išreikšti nuomonę, daryti pastebas dėl valdymo ir pan. Akcinėje bendrovėje sprendimai nuleidžiami iš viršaus, o kooperatyve atvirkščiai – iš apačios, nariai tariasi ir nusprendžia, o vadovai vykdo“, – kooperacijos privalumą pabrėžė M.Petkevičius.

Įvertino privalumus

Į kooperatyvą „Eko tikslas“ susibūrę pieno gamintojai kas mėnesį nesuka sau galvos dėl žaliavos realizacijos, nemaldauja supirkėjų geresnės pieno supirkimo kainos. Tuo rūpinasi kooperatyvo administracija. Pavienio ūkininko ir kooperatyvo derybinės galios, žinoma, skirtingos. Tai – dar vienas pagrindinių kooperacijos privalumų.

Kooperatyvo nariai naudos turi iš kooperatyvo teikiamų papildomų paslaugų. Jiems į kiemą atvežamų ūkyje reikalingų produktų kainos mažesnės, nei mokėtų jas pirkdamas pavienis ūkininkas.

M.Petkevičius tvirtino, kad yra gerų pokyčių skiriant europinę paramą kooperatyvams. „Eko tikslas“ tai išnaudojo – prieš pusmetį įsigijo du naujus pienvežius. Tai – didelė paspirtis pieną iš įvairių rajonų surenkančiam ir eksportuojančiam kooperatyvui.

„Dabar paramos taisyklėse yra išskirti kooperatyvai, tai uždegė žalią šviesą gauti modernizavimo paramą“, – aiškino Rokiškio rajono ūkininkas. Jis taip pat pridūrė, kad reikėtų koreguoti Kooperacijos įstatymą, tobulinti kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais taisykles.

„Žemės ūkio ministerijoje dabar sukurta darbo grupė kooperacijai skatinti. Gerai, kad į ją įtraukti  mokslininkai, ekspertai, darbo grupei priklauso kelių kooperatyvų atstovai, galėjo jų būti ir daugiau, bet į posėdžius gali atvykti kas nori“, – sakė M.Petkevičius.

Parama kooperatyvams

Kooperacijos plėtra šalies žemės ūkyje skatinama pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones:

- priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“;

- priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“;

- priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“.

Pagal pirmosios priemonės veiklos sritį paramos dydis pareiškėjo projektui atitinkamais 2014–2020 m. laikotarpio metais sudarė nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas, atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių, sudaro 40 arba 50 proc. tinkamų išlaidų vertės. Kooperatinėms bendrovėms ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams nustatyta nemažai privalumų. Pavyzdžiui, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų. Vykdant paramos paraiškų pirmumo atranką, paramos paraiškai suteikiama 10 atrankos balų, jeigu pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės narys.

Pagal antrosios priemonės veiklos sritį pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams nustatyta taip pat nemažai privalumų. Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus arba perdirba iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, netaikomas reikalavimas iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos bei žemės ūkio veiklos per ataskaitinį laikotarpį gauti ne mažiau kaip 50 proc. ūkio subjekto pajamų. Dar vienas privalumas – taikomas 10 proc. punktų didesnis paramos intensyvumas ir kt.

Trečiosios priemonės veiklos sritis orientuota teikti paramą kooperuotiems pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, įgyvendinant 5 metų verslo planą. Paramos suma už kiekvienus verslo plano įgyvendinimo metus negali būti didesnė kaip 100 tūkst. eurų. Pripažinta gamintojų grupė gali gauti iki 500 tūkst. eurų paramą už tinkamą 5 metų verslo plano įgyvendinimą.

Vykdant paramos paraiškų pirmumo atranką, kai pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba jeigu pareiškėjo bent vienas dalyvis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, suteikiama 10 atrankos balų.