Prekybos centruose, eilėse prie kasų, žmogus stovi tikrai ne per du metrus nuo kito pirkėjo, kaip liepia Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijos – į vieno pirkėjo nugarą beveik atsiremia, kitam stovi prieš nosį ir rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. 

Gal karantinas bus paskata, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė pakryptų žemdirbių naudai? Žmonės mieliau saugiai pirks produktus tiesiai iš ūkininkų,  stiprės esamos, ims kurtis naujos pirkėjų ir ūkininkų bendruomenės.

Pirkėjų ir žemdirbių pažinties vieta

„Burtis į bendruomenes ir pirkti tiesiai iš ūkininko būtų gera alternatyva tradiciniam apsipirkimui prekybos centre. Tai jau ir vyksta. Lietuvos agrarinės ekonomikos  institutas (LAEI) prižiūri interneto svetainę „Kaimas į namus“. Tai vieta, kur smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, visi, auginantys, gaminantys, renkantys, žvejojantys, susipažįsta, susidraugauja su natūralios, lietuviškos produkcijos išsiilgusiais pirkėjais. Apsilankę mūsų svetainėje galite sužinoti, pavyzdžiui, kad kažkokia bendruomenė užsakė iš ūkininko kanapių muilo. Šis projektas gali būti dar svarbesnis.

Daug ūkininkų nori patekti į jau sukurtą sistemą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė LAEI Kaimo plėtros skyriaus vedėja dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė.

Išnyktų rizika užsikrėsti

LAEI vyresnioji mokslo darbuotoja apibūdino projekto „Kaimas į namus“ privalumus. „Miesto daugiabučio namo gyventojai panoro drauge pirkti kaimišką maistą. Greitai susitarti su pasirinktu ūkininku padėtų mūsų sistema“, – paaiškino Ž. Gedminaitė-Raudonė.

Ūkininkas nuveža į sutartą vietą paketėlius arba didesnius krepšelius daugiau užsakiusiesiems ir trumpąja žinute apie tai praneša pirkėjams. Kaip premjeras Saulius Skvernelis, pastaruoju metu taip įpratęs bendrauti su visuomene. Tik ūkininko žinutė maloni: „Atvežiau produktus. Pasiimkite“, o Ministro Pirmininko informacija apie karantiną buvo grėsminga. Taip apsipirkinėjant, jokių nuolatinių kontaktų su amžinai nuo įtempto, varginančio darbo sloguojančiomis „Maximos“ kasininkėmis, išnyksta  rizika užsikrėsti koronavirusu.

Naudinga, kai perkama daug

„Kai pirkėjų bendruomenė padidėja arba prisideda kitas panašus draugų ratelis, su ūkininku galima susitarti, kad jis atvyktų dažniau ir į kitą vietą, kuri visiems užsakovams patogesnė. Ūkininkui naudinga, kai perkama daug, nes didesnis užsakymas atlygina daugiau kelionės išlaidų“, – tvirtino LAEI Kaimo plėtros skyriaus vedėja.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas viliasi, kad  pandemija stipriai pagerins lietuvišką maisto kultūrą, nes atsparumą koronavirusui lemia ir mityba.

Keistas reiškinys

„Lietuvos gyventojai visada mėgo kaimišką savo vaikystės, mamų, močiučių valgį. Tik padarę karjeras miestuose dabar ne visada susitaria su ūkininkais dėl kainos. Pas ūkininką galima gauti visko aukščiausios kokybės. Ir mėsos, ir pieno, ir sūrių. Ir  daržovių, vaisių žiemą. Tiesa, ne šviežių. Bet ką gali žinoti, kaip bus ateityje. Klimatas juk sparčiai šyla.Tačiau Lietuvoje matome keistą reiškinį, tiesiog fenomeną – vieni labai rūpinasi tuo, ką deda į burną, kitiems tik svarbu, kad būtų kuo prisikimšti pilvą. Prekybos centrai arčiau, ten yra pigaus greitojo maisto ir gazuotų gėrimų, todėl ir eina. Gal pandemija privers keisti požiūrį?“ –  „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Stančikas.

Ukmergės rajone ekologiškai ūkininkaujantis Valentinas Genys galvoja, kad  koronavirusas ir karantinas stipriai pakeis išankstinę nepalankią, netgi atvirai priešišką visuomenės nuomonę apie ūkininkus, kaimą, žemės ūkį.

Įpročio jėga didelė

„Iškart pirkti mėsą, daržoves, pieną tiesiai iš ūkininkų daugelis lietuvių gal ir nepradės. Įpročio jėga didelė. Bet iš pradžių bent susimąstys, mintimis perkratys visą ankstesnį savo gyvenimą, per kurį suvalgė kalnus nesveiko maisto. Nuo jo narveliuose dvesia laboratorijų žiurkės, o nusilpęs žmonių imunitetas nepajėgia nugalėti koronaviruso. Dėl beprotiškos žemės ūkio chemizacijos maisto pramonė išsigimė. Visuomenė pagaliau supras, kad ūkininkai, ypač ekologininkai, gamina strateginius produktus. Žemdirbystės svarba labiausiai išryškėja didžiųjų sunkmečių, globalinių katastrofų laikais. Net pikčiausi žemdirbių kritikai prikąs lūpą. Niekas daugau nedrįs niekinti ūkininkų“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ pranašavo V. Genys.

Vis dėlto, žinomo ekologininko nuomone, prekybos centrams nebus pastatytas didelis kryžius.

Šviesi ateitis po koronaviruso

„Prekybos centrai ir toliau dirbs, bet visuomenė pareikalaus, kad jie nesiūlytų šlamšto, pavadinto maistu. Netgi neleis pardavinėti – nepirks. Ir tie ūkininkai, kurie, kaip tualetinio popieriaus gamintojų bendrovės „Grigeo“ slaptasis vamzdis, teršia aplinką, bus atstumti, ignoruojami. 2009 metų ekonominė krizė išmokė taupyti,  gyventi pagal pajamas, neišlaidaujant, racionaliau tvarkytis (gaila, vėliau visa tai buvo pamiršta). O koronaviruso epidemija visus pripratins prie ekologijos.

Nors ekologiškas maistas dabar nepigus, prekybininkai dėl visuomenės spaudimo bus priversti nuimti nuo jo savo didžiulius antkainius. Ekologiški produktai bus įperkami ir pensininkams, ir daugiavaikėms šeimoms. Valstybei net nereikės įjungti kompensacijų mechanizmo. Visoje ekologiškoje Europos Sąjungoje ne mes stengsimės prisitraukti Vakarų Europos ūkininkų gaunamas tiesiogines išmokas, o jos pamažu leisis iki mūsiškių“, – šviesų po koronaviruso epidemijos atsigavusios Lietuvos ir visos ES ateities vaizdą piešė V. Genys.

Chemikai ir toliau kenks

Tačiau Ukmergės r. ūkininkas taip pat perspėja, kad bus ir galingų ekologinės pasaulėžiūros priešininkų.

„Chemikai (pesticidų, herbicidų sintetintojai, mineralinių trąšų pardavėjai) dar ilgai  stengsis nepaleisti Lietuvos iš savo letenų. Turi daug pinigų, pažinčių ir įtakos.

Kam labai reikėjo, kad Lietuvoje nutrūktų ekologinio ūkininkavimo plėtra? Chemikams, kurie būtų praradę šimtus milijonų eurų“, – apibendrino ukmergiškis ūkininkas.

Kooperuoti žemdirbiai aplenktų prekybininkus

Giedrius SURPLYS

Ministro Pirmininko  patarėjas, visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas                      

Lietuvos gyventojai išsigandę, susirūpinę ne tik dėl sveikatos, bet ir savo ateities, darbo vietos. Verslininkams, ypač smulkiesiems, dar reikia ir savo įmonėles išsaugoti.

Provincijos parduotuvėlės, net tik pramoninių prekių, bet ir maisto, jau stengiasi pereiti į kitokią erdvę – elektroninę prekybą. Gali išpopuliarėti internetinės parduotuvės.

Net ir didieji prekybos tinklai klientus bando išlaikyti siūlydami jiems elektroninę paslaugą „prekės į namus“. „Maxima“ turi padalinį „Barbora“ – maisto ir kasdienių buitinių prekių internetinę parduotuvę. Visi prekybiniai sandėriai vyksta virtualioje erdvėje, prekės užsakomos neišeinant iš namų. Maisto produktai atvežami į pirkėjo automobilį, pastatytą sutartoje vietoje, į užsakovo namus, o Vilniuje – dar ir į specialias „Barboros“ pirkinių stoteles įvairiose sostinės vietose.

Taip, ūkininkams atsiranda galimybė greičiau pasiekti pirkėjus. Jeigu žemdirbiai kooperuosis ir aplenks parduotuves, anksčiau už prekybininkus nuvažiuos pas klientus.

Gali būti, kad po epidemijos visuomenė nebenorės senoviškai įsigyti prekių, nebegrįš į prekybos ir pramogų centrus.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS