Norint išlaikyti geras ganyklas ir pievas, jas reikia puoselėti ir laiku patręšti. Teigiama, kad, anksti pavasarį patręšus žolynus, ypač sėtinius, jie sparčiau augs, anksčiau pasieks pjūties brandą ir subrandins gausų pirmosios žolės derlių.

Atlieka pirmuosius darbus

Šiais metais pievos ir ganyklos peržiemojo gerai, neiššalo. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Utenos biuro augalininkystės konsultanto, einančio biuro vadovo pareigas, Kazimiero Keraičio, kai kurie ūkininkai pievose ir ganyklose jau atlieka pirmuosius darbus: jas akėja, lygina kurmiarausius. „Ūkininkai konsultuojasi su specialistais, nes nori pradėti tręšti žalienas. Tręšimus jie susiplanuoja atsižvelgdami į tai, kokį derlių nori gauti. Kiek žemei bus atiduota, tiek ji grąžins“, – sakė LŽŪKT Utenos biuro augalininkystės konsultantas.

Anot K.Keraičio, ankstyvą pavasarį labai svarbu, kad technika neišklampotų dirvos. Patarimo klausiantiems ūkininkams augalininkystės konsultantas visada pabrėžia, kad žolynų vegetacija prasideda maždaug pirmą balandžio dešimtadienį. Tuomet pradėjusioms vegetuoti žolėms nedelsiant reikia maisto medžiagų. „Todėl labai gerai būtų, kad iki vegetacijos pievos ir ganyklos jau būtų patręštos kalio ir fosforo trąšomis, vėliau – azoto“, – patarė K.Keraitis.

Pavasarį neskuba

Kupiškio rajono mišraus ūkio šeimininkė Adelė Adomonienė sakė, kad ji niekada neskuba tręšti. „Dabartinis atšilimas – apgaulingas. Manau, dar per anksti imtis darbų, nenorime suniokoti nesubrendusios dirvos. Jei bus stiprus lietus, jis gali išplauti visas trąšas. Neturiu tiek daug pinigų, kad leisčiau lietums juos nuplauti“, – pašmaikštavo ūkininkė, prižiūrinti apie 180 hektarų ganyklų ir pievų.

Šiais metais ūkininkė planuoja atsėti 70–80 hektarų ganyklų, nes praėjusiais metais joms pakenkė sausra. „Tariausi su mokslininkais, užsiimančiais žolininkyste, todėl atsakingai pasirinkau mišinius. Noriu, kad ganyklos duotų gerą pirmosios žolės derlių“, – teigė ūkininkė.

Pasak A.Adomonienės, ūkyje, kuriame ruošiami kokybiški pašarai, visuomet gerų rezultatų duoda svidriniai žolynai, į kurių sudėtį įeina 50–60 proc. daugiamečių svidrių. Šiuos žolynus ūkio šeimininkė prižiūri trejus metus, o vėliau sėja naujus.

Pagalba žolynams

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docento dr. Evaldo Klimo teigimu, praėjusieji metai buvo ekstremalūs žolynams, sausra padarė didelės žalos, ypač naujai pasėtiesiems: kai kurie žolynai nesudygo arba sudygo ir vasaros viduryje išdžiūvo. Atskiruose regionuose padėtis buvo labai nevienoda.

Lietuvos ūkininkai pradėjo suvokti, kad pašarai mūsų šalyje gali tapti deficitu ir kainuoti labai brangiai. Todėl neatsitiktinai jie jau dabar išgyvena dėl pavasarinių žalienų ir nori jas tręšti. Jie klausia mokslininkų, ar šiuo metu jau galima pradėti tręšimo darbus.

Docentas dr. E.Klimas, kalbėdamas apie žolynų pavasarinį tręšimą, pabrėžė, kad dabar dar labai ankstyvas metas, iki vegetacijos dar yra beveik penkios savaitės, ji be balandžio 10 dienos tikrai neprasidės. Todėl dabar galima kalbėti tik apie pagrindinį tręšimą fosforo ir kalio trąšomis. „Jei bus beriamos kompleksinės trąšos, reikėtų žiūrėti, kad jose būtų nedidelis kiekis azoto“, – patarė mokslininkas. Fosforą ir kalį galima barstyti net ant sušalusios dirvos.

Nevienoda nauda

Tręšimo nauda skirtinguose žolynuose nevienoda, todėl docentas dr. E.Klimas priminė, kad kiekvieną pavasarį būtina įvertinti žolyno būklę ir pasitarti su išmanančiais specialistais. Trąšų atsipirkimas priklauso nuo žolyno botaninės sudėties. Jei žolynas prastas ir menkavertis, net išbėrę daug trąšų ūkininkai negaus pakankamai gerų rezultatų, kurių sulauktų pasėję naują žolyną.

„Tręšimas gali padidinti žolyno derlių ir truputį pagerinti kokybę, tačiau optimalų baltymingumą galima užtikrinti tik esant žolyne pakankamai ankštinių žolių. Geriausiai pateisins įdėtas lėšas tik produktyvūs sėtiniai žolynai“, – teigė mokslininkas.

Pasak docento dr. E.Klimo, žolyno pagrindiniam tręšimui pašarinėms ir vejų žolėms azoto, fosforo ir kalio santykis turėtų būti 1:2:3. Tinkamiausios pavasariniam tręšimui yra kompleksinės trąšos, kuriose visos maisto medžiagos yra vienoje granulėje. Azoto pirmajai žolei daug nereikia. Trąšų norma priklauso nuo dirvožemio turtingumo. Jei dirvožemio fosforo ir kalio rodikliai yra apie 150 mg kg^-1 (tai atitinka vidutinio turtingumo lygį), tuomet naudojant vien kompleksines trąšas pakanka 300 kgha^-1. Naudodami tokią kompleksinių trąšų normą, po kiekvienos pjūties saikingai išbėrę azoto, ūkininkai gali gauti 50–60 tha^-1 žaliosios masės derlių (iš pirmosios žolės ir atolų).

Trąšos žolynams

Pašarinių ir dekoratyvinių žolynų pagrindiniam tręšimui tradiciškai naudojamos daug kalio turinčios cheminės mineralinės trąšos. Jos neblogai tirpsta dirvožemyje, bet lygiai taip pat ir greičiau išsiplauna.

Pastaraisiais metais šalies ūkiuose vis plačiau naudojamos lėtai tirpstančios organinės kilmės koncentruotos kompleksinės trąšos „Ecoplant humi“, savo sudėtyje, be fosforo ir kalio, dar turinčios kalcio, magnio ir kitų mikroelementų bei apie 10 proc. humatų. Jas drąsiai galima pilti ir ant pašalusios žemės arba net iš rudens išberti.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija su šiomis trąšomis trejus metus atlieka įvairius tyrimus. Pastebėta, kad net lietingais 2017-aisiais ir sausringais 2018 metais buvo gauti teigiami rezultatai. Pasak mokslininko, anksti pavasarį patręšus su „Ecoplant humi“, laimima daugiau laiko – prasidėjus vegetacijai, nebereikia galvoti, kokias pirkti trąšas ir kada jas berti. Trąšos jau būna ištirpusios, maisto elementai reikiamu santykiu jau būna pasiskirstę šaknų zonoje, todėl žolės gali efektyviai vykdyti fotosintezę, sparčiai auginti biomasę.

Docentas dr. E.Klimas pabrėžė, kad, saugant žolynų velėną, pavasarinius tręšimus rekomenduojama atlikti traktoriais su platesnėmis padangomis, su sudvejintais ratais, vengti sunkių prikabinamų barstytuvų.

Skystas mėšlas

Gyvulininkystės ūkiuose tvartiniu laikotarpiu sukaupiamas nemažas kiekis vertingos trąšos – skysto mėšlo. Pastaruoju metu jis tręšti naudojamas pagal bendrą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų įsakymą, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Laistyti skystą mėšlą žalienose leidžiama nuo balandžio 1 dienos. Pasak docento dr. E.Klimo, labai gerai, jei skystu mėšlu tręšiama prieš vegetacijos pradžią, kol žolė yra iki 5 cm aukščio. Skystas mėšlas žolynui, jei laukas nešlapias, labai naudingas prieš vegetaciją, bet labai svarbu, kad dirva nebūtų šlapia ir neliktų vėžių.

„Kartais, kai dirva per drėgna, ūkininkai daro vieną klaidą – skystą mėšlą išlaisto per vėlai, žolei jau ūgtelėjus iki 10–15 cm. Jei šie darbai atliekami apie balandžio vidurį, tuomet mėšlo likučių lieka ant paaugusios žolės ir vėliau patenka į pašarus bei gerokai pablogina jų kokybę. Jei skystu mėšlu nespėjama patręšti anksti pavasarį, tuomet jau geriau reikia tręšti nupjovus pirmąją žolę“, – perspėjo dr. E.Klimas.

Koks bus pirmosios žolės derlius, labai priklausys nuo gamtos. Jei ūkininkai visus pavasarinius darbus atliks laiku ir kruopščiai – gero derliaus tikimybė gerokai padidėja.

Sėtinių žolynų priežiūra

Produktyvius sėtinius žolynus skystu mėšlu rekomenduojama laistyti vieną kartą per sezoną, paskleidžiant 25 m³ha^-1 (tai prilygsta maždaug 90 kg azoto). „Azotas ypač naudingas varpinėms žolėms, tuomet jos kyla augti. Tačiau geruose žolynuose 40 proc. sudaro ankštinės žolės, o joms azotas yra ne draugas. Taigi, padauginę skysto mėšlo, galime, liaudiškai tariant, išvaryti ankštines žoles iš žolyno. O tai yra visapusiškai nenaudinga, nes ankštinės žolės yra pigių baltymų ir biologinio azoto šaltinis“, – sakė docentas dr. E.Klimas ir pridūrė, kad kiekvienu atveju būtina pasirinkti protingą sprendimą.

Jis pakvietė ūkininkus dalyvauti seminare „Pavasarinė pagalba sausros paveiktiems žolynams“, kuris vyks balandžio 5 dieną parodoje „Ką pasėsi“. Čia jie galės išsamiau sužinoti, kaip efektyviai padėti išretėjusiems ir pažeistiems žolynams.