Kiekvienais metais pavasarį, vasarą ar rudenėjant laukiniai paukščiai žemdirbių laukams pridaro didžiulės žalos – nulesa ir išmindžioja jaunučius pasėlius, išlesa bręstančias sėklas. Kai kada padaryta žala siekia tūkstančius eurų, bet žalos atlyginimo mechanizmo iki šiol nėra. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos vis nesutaria, kas ir kaip turėtų atlyginti žemdirbių patirtus nuostolius. 

Gervės nulesė visą lauką

Daugėlaičių kaime (Radviliškio r.) Modestos ir Žygimanto Dijokų ūkyje pernai vos sudygusių kukurūzų laukas po gervių apsilankymų liko tuščias. Ūkio šeimininkai teigia, kad buvo nulesta 98 procentai kukurūzų. Mat gegužės pabaigoje–birželio pradžioje į žaliuojantį lauką atskridusios alkanos gervės vos išlindusius jaunučius daigus išsitraukė iš žemės ir sulesė. Šie paukščiai „keliavo“ per kukurūzų eilutes, kol jos liko tuščios. 

„Skamba neįtikėtinai, bet laukiniai paukščiai nulesė beveik visus išdygusius kukurūzus. Jų lauke nebeliko. Kasmet virš laukų ratus suka dideli gervių pulkai, nes netoli yra Sulinkių durpynas. Vos išdygsta – jos tuojau nutupia ir lesa. Pernai, kai liko plikas laukas, pamačius tokį vaizdą, mus apėmė siaubas“, – pasakojo M.Dijokienė.

Anot ūkio šeimininkų, pernai teko pasidalinti jaunučiais kukurūzų daigeliais su gervėmis, o gervių padaryti nuostoliai ūkiui siekė 30 tūkst. eurų. Sutuoktiniai į išlaidas įskaičiavo sėklų kainą, tai, kad laukas buvo nupurkštas nuo piktžolių, dar kainavo ir pasėjimas. Be to, ūkininkams kilo ir naujų rūpesčių – birželio mėnesį teko skubiai atsėti, ir jau nebuvo iš ko rinktis. Vietoj išlestų kukurūzų sutuoktiniai pasėjo grikius, bet ir iš jų ūkis naudos neturėjo, nes grikiai nespėjo laiku pasiekti brandos. „Pradžioje galvojome – nėra padėties be išeities, sėjome grikius, kad tie metai nepraeitų veltui, kad kažką užsiaugintume ir nukultume, bet ir grikiai pelno nedavė“, – pasakojo Daugėlaičių kaimo ūkininkė.

Žala neatlyginta

„Visą lauką kukurūzų nulesė ir, deja, jokios žalos kompensacijos iš niekur mes taip ir nesulaukėme, nors kreipėmės į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, teiravomės, aiškinomės, konsultavomės, deja, niekas nieko nesiruošia atlyginti“, – aiškino M.Dijokienė.

Pasak ūkininkės, jie su vyru išgirdo paaiškinimą, kad gervė – saugomas paukštis, o Lietuvoje dar nėra tokio žalos atlyginimo mechanizmo, pagal kurį valstybė privalėtų kompensuoti ūkininkams padarytą žalą. „Todėl mes ir negavome nė cento. Labai gaila, bet taip yra. Kai surenka žemės mokesčius, tai pinigai iš ūkininkų „nuteka“ į savivaldybės biudžetą. Ir nors Radviliškio rajone žemės mokestis yra vienas didžiausių Lietuvoje, lėšų tokiems žalos atvejams neatrandama“, – apgailestaudama pasakojo M.Dijokienė.

Anot ūkininkės, kai šernai padaro žalą laukams, ūkininkai dar gali rašyti skundą medžiotojams, kad jie nesužiūri šernų. Nors realybėje ūkininkai dažniau stengiasi ne skundus rašinėti, o su medžiotojais draugauti. Tuo tarpu gervės nemedžiojamos – jos yra saugomas paukštis. O gauti žalos kompensaciją net ir iš draudikų už gervių padarytą žalą laukams – neįmanoma, nors pasėlius būna apsidraudę.

„Draudikai mums aiškina, kad tai, ką padaro gervės, nėra gamtos stichija. Jie nei nuo laukinių paukščių, nei nuo laukinių gyvūnų daromos žalos laukų nedraudžia. O savivaldybėje paprašius kompensuoti – nors sėklos kainą sumokėti, visiškas „nulis“. Niekas nieko nekompensavo“, – apgailestavo M. ir Ž.Dijokai.

Lesa ir aliejinius augalus

Dijokų šeimos ūkis sėja daug aliejinių kultūrų – augina sėklinius moliūgus, rapsus, kanapes, linus, margainius, dygminus, garstyčias, saulėgrąžas. Dauguma jų sėjama pavasarį. Ūkininkai atkreipė dėmesį, kad iš vasarinių kultūrų paukščiai nelesa tik linų, bet laukiniai žvėreliai ir juos išbraido, o pamiškėse auginamus moliūgus mėgsta sudoroti elniai. Be kukurūzų, nuo paukščių nukenčia ir saulėgrąžos. Jas labai mėgsta smulkesni paukšteliai. Tiesa, Dijokai saulėgrąžų sėja nedaug – kasmet po 1–3 hektarus. Savo ūkio reikmėms išspausti aliejaus tiek žaliavos užtenka. Paukščiukai labai mėgsta ir kanapes. Kada šeimininkai benuvažiuoja, kanapėse randa spiečius paukščių – sėklytes lesa žvirbliai, varnėnai, strazdai bei kiti sparnuočiai.

„Kaip ant vyšnių būna net tamsu nuo varnėnų, lygiai taip pulkais paukščiai nugula ir kanapes. Pilna gyvasties“, – sakė Modesta, atkreipdama dėmesį, kad jie ne tik prilesa sėklų, bet ir labai daug jų pribarsto ant žemės, taip kanapių laukuose padarydami nemažai nuotolių.

Dijokai pernai išsigandę stebėjo, kaip gervės vaikštinėja moliūgų lauke. Galvojo, o kas bus, jeigu gervėms patiks ir moliūgai, bet šios jų nelesiojo. Kol kas lengviau atsidūsta, nes moliūgų, kurių augina didelius plotus, gervės dar nelietė. Vieninteliai elniai kažkiek jų sugraužė, ypač augusių pamiškės laukuose. „Elniams irgi reikia maitintis. Vyras sako, negaila nors tiek, kad sugraužia visą galvą, nėra taip, kad vieną prakando ir paliko, kitą prakando – ir nuėjo. Elniai visą moliūgą prakandę suėda, mėtosi tik tuščios žievės lyg šalmai, kuriuos galima ant galvos dėti“, – pajuokaudama pasakojo ūkininkė.

Dijokai supranta, kad su laukiniais žvėreliais bei paukščiais dalimi derliaus kasmet teks pasidalinti, bet nekantraudami laukia ir tos dienos, kai dėl masinių paukščių antpuolių pasėliams padarytų nuostolių galės ne tik kreiptis dėl žalos atlyginimo, bet ir sulauks realių kompensacijų, o ne tik valdininkų atsiprašinėjimų ir atsirašinėjimų.

Naštą turime pasidalinti visi

Taip atrodė buvusios daigų eilės po gervių puotos kukurūzų lauke

Rokiškio rajone, kur pats ūkininkauju, gausu gervių, kurios, ypač rudeniop, ištrypia pasėlius, o pavasarį nulesa sudygusį vasarojų. Dijokų ūkyje suniokojo didelį lauką sudygusių kukurūzų. Pernai šis ūkis pas mus rajone patyrė didžiausią žalą. Po to jie turėjo problemų ir dėl sutarčių vykdymo. Tokie dalykai ūkininkams tikrai yra skausmingi, brangiai kainuoja ir vienoks ar kitoks kompensavimas, kažkokie kitokie sprendimai turėtų būti. Juk negali paukščiai būti maitinami vien tik ūkininkų sąskaita. Jei paukščiai yra svarbūs visiems, tai visi tą naštą turime pasidalinti. Arba kažkaip prevenciškai sumažinti paukščių populiaciją – gal jų jau yra per daug.

Pasėlius nulesa daugiausia stambesni paukščiai – laukinės gervės, laukinės žąsys. Smulkesnieji paukšteliai rugsėjį ir spalį labai lesa kanapių sėklas. Bet sudėtinga įvardinti, kiek jie padaro žalos. Pats auginau kanapes, kai privažiuodavau prie kanapių lauko, iš jų pakildavo pulkai paukščių. Žinoma, žala būdavo, bet kokio dydžio – labai sunku ją įvertinti. Nebent tai paaiškėtų eksperimentiniu būdu.

Dvi ministerijos purtosi atsakomybės

Žemės ūkio ministerija VL paaiškino, kad šiuo metu laukinių paukščių padaryta žala nėra kompensuojama. Dėl detalesnės informacijos paprašė kreiptis į Aplinkos ministeriją.

O Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė mums atsakė: „Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad kylanti paukščių žalos valdymo problema turėtų būti suprantama plačiau ir iš esmės valdoma kitaip – turi būti svarstomi ir įgyvendinami kiti sprendimai, o ne vien tik žalos kompensavimas.

Žmogus, plėtodamas veiklą gamtoje, veikia gamtą, ją keičia, taip pat patiria jos poveikį verslui. Dažnu atveju žmogus, sukurdamas naujus objektus gamtoje, sukuria ypač palankias sąlygas laukiniams gyvūnams juose maitintis, kurių natūraliomis sąlygomis gamtoje nėra, pvz., užsėdamas laukus pasėliais, patraukliais maitintis gervėms, gulbėms ir žąsims. Reikia atkreipti dėmesį, kad natūralių pievų ir šlapynių, tinkamų šiems paukščiams maitintis, migracijų metu dėl žmogaus vykdomos ekosistemų pakeitimo veiklos yra labai sumažėję, o šias buveines yra pakeitę plotai, kuriuose žmogus vysto žemės ūkio veiklą ir augina žemės ūkio produkciją.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkis ir maisto auginimas yra labai svarbi visuomenei politikos sritis, būtina ieškoti problemos sprendimo, tačiau svarbu įvertinti, kad šios politikos nuosekliam valdymui Europos Sąjungoje (ES) yra sukurti veiksmingi bendros politikos įgyvendinimo ir paramos mechanizmai. Kadangi laukinių paukščių padarytos žalos valdymas (prevencija) arba kompensavimas yra pirmiausia susijęs su žemės ūkio veikla, kur susiduriama su rizika prarasti dalį auginamos produkcijos dėl gamtinių sąlygų ir veiksnių, finansiniai instrumentai turėtų būti planuojami iš bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirtų ES finansinių instrumentų, prioritetą skiriant paramai žemės ūkio veiklos subjektams pritaikyti veiklą prie gamtinių sąlygų ir prevencinėms (paukščių baidymo nuo pasėlių, specialių „mitybos“ plotų paukščiams skyrimo ir pan.) priemonėms, pasėlių draudimui. Tais atvejais, kai prevencinės ir rizikos valdymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos, valstybės biudžeto lėšomis galėtų būti atlyginami likutiniai pasėlių pažeidimai.

Aplinkos ministerija siūlė Žemės ūkio ministerijai į BŽŪP 2023–2027 m. strateginio plano priemones, skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui, įtraukti agrarinės aplinkosaugos schemą, kuri galėtų būti taikoma, remiant tam tikrų rūšių pasėlių auginimą vietovėse, kur reguliariai apsistoja dideli būriai migruojančių ar žiemojančių paukščių. Taikant šią agrarinės aplinkosaugos schemą, galėtų būti kompensuojamos papildomos ūkių išlaidos specialių kultūrų auginimui, taip pat derliaus netekimo nuostoliai. Žemės ūkio ministerija į šiuos pasiūlymus neatsižvelgė. Aplinkos ministerija neturi galimybės ir lėšų kompensuoti ūkininkams už laukinių paukščių (žąsų, gulbių, gervių) pasėliams padarytą žalą.“

Žodžiu, nė viena ministerija atsakomybės už laukinių paukščių padarytą žalą ūkininkų pasėliams neprisiima. Gyvenk, žmogau, kaip nori, tavo pasėliai niekam neįdomūs.