Nors praėjusi žiema buvo palanki augalininkyste besiverčiantiems Lietuvos žemdirbiams, artėjant javapjūtei bliūkšta viltys, kad šie metai gali būti rekordiškai derlingi. Daugelyje šalies regionų stiprios liūtys ir vėjai išguldė javus, dėl to derlius, kaip prognozuoja ūkininkai, gali sumažėti net trečdaliu. Tačiau patyrę javų augintojai vis dar viliasi, kad bendras Lietuvos grūdų derlius neturėtų būti prastas.

Pasėliai išvartyti

Šakių rajono ūkininko Rolando Baltrušaičio ūkyje, kuriame triūsia kartu su tėvais, yra apie 200 hektarų žemės. Šiemet ūkio laukuose dominuoja žieminiai kviečiai. R.Baltrušaitis „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad aplink Griškabūdį yra nemažai išguldytų laukų. Anot jo, sunku prognozuoti būsimą derlių, nes vienuose plotuose išguldytų javų daugiau, kituose – mažiau.

„Kol kas neužsiimame prognozėmis. Žvelgiant nuo rudeninės sėjos ir vėliau, laukai atrodė labai gražūs, žali. Bet taip jau būna, kad iki derliaus nuėmimo gamtoje nutinka įvairiausių nenumatytų reiškinių, kataklizmų. Todėl šiuo metu tikrai negaliu prognozuoti ateities, kokių nuostolių patirsiu. Šiais laikais prognozės – labai nedėkingas dalykas. Kitų ūkininkų derlių prognozuoti lengviau, savo – visada sudėtingiausia“, – juokaudamas kalbėjo Griškabūdžio krašto ūkininkas, teigdamas, kad tik nuėmę derlių galės pasakyti apie patirtus nuostolius.

Šiam ūkininkui kiek ramiau, nes R.Baltrušaitis savo pasėlius yra apsidraudęs. Bet ir šį saugiklį vertina atsargiai, nes neaišku, kokią dalį nuostolių padengs draudimas. Vyras prisimena, kad jo ūkyje yra buvę panašių atvejų, kuomet nukentėdavo derlius. Kadangi draudimu naudojosi ir tąkart, didelių nuostolių nepatyrė.

„Rapsai tuomet buvo užplakti, nuostolius padengė draudimas. Viskas priklauso ir nuo pasirinktos nuostolių skaičiavimo formulės draudžiantis, nes pagal tai paskui kompensuoja. Turiu visokių įsipareigojimų ir draudžiuosi jau trejus metus. Vieną kartą būna geriau, kitą – blogiau, bet iš tikro apsidraudus ramiau miegasi“, – įsitikinęs Rolandas.

Liūtys ir vėjai sugadino nuotaiką žemdirbiams: artėjant javapjūtei bliūkšta viltys, kad šie metai gali būti rekordiškai derlingi.

Neaplenkė ir kitų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šakių skyriaus pirmininkas Rimantas Valiukas sakė, kad derlingose zanavykų žemėse ūkininkai nuolatos kenčia nuo gamtos išdaigų. Šiemet jau būta visko – pirmiausia „sudavė“ sausra, o dabar jau lietaus perteklius. Negana to, vasaros liūtys ir škvalai išguldė javus.

„Javai tikrai labai išguldyti, bet mes dar tylime, žiūrime. Pats važinėjau po laukus – labai daug kur išguldyta. Nėra abejonių, kad Šakių rajono ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukto derliaus jau nebus – pasėliai nukentėjo“, – susirūpinęs kalbėjo R.Valiukas.

Jis vardijo, kad ne tik ūkininkų laukuose įsisukęs vėjas pridarė eibių – javus suguldė ir modernia pasėlių priežiūra garsėjančios Griškabūdžio ŽŪB laukuose. Tad ne tik ūkininkų nuotaikos nekokios.

„Gamta visus baudžia: sausra, lietūs, kelis kartus vėtros prasisuko, net medžius miškuose vartė, tai kur čia javų laukų neišguldys...“ – atviravo R.Valiukas.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad žieminiai kviečiai buvo labai gražūs, todėl jų augintojai svajojo kulti daugiau nei 8 t/ha. Tačiau po gausaus lietaus, protarpiais lydimo ledų ir stipraus vėjo, daugelis pasėlių buvo išguldyti. „Jau dabar aišku, kad daugiau bus ne maistinių, o nekokybiškų pašarinių grūdų“, – tvirtino specialistė.

Nuotaikos prastokos

Rekordinio derliaus nesitiki ir Marijampolės savivaldybės žemdirbiai, nes praūžusios liūtys ir čia padarė savo darbą. Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistų skaičiavimu, ūkininkai gali netekti apie 30 proc. derliaus, nes nuo stipraus vėjo ir lietaus nukentėjo beveik visos grūdinės kultūros. Kol kas neaišku, koks tikslus žalos mastas, tačiau didesnių ar mažesnių nuostolių patirs beveik visi Marijampolės savivaldybės žemdirbiai.

Marijampolės krašto ūkininkai tik rankomis skėsčiojo, apžiūrėdami po praūžusių liūčių ir stipraus vėjo išguldytus bręstančius javus. Anot Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Eugenijaus Alesiaus, kelias dienas per pusę paros iškrito apie 40 mm kritulių į kv. cm, o vėjas išguldė visas grūdines kultūras – kviečius, miežius, avižas. Tai žemdirbiams padarė nemažų nuostolių.

„Iš javų, kurie jau guli ant žemės, bus ne kažin kas. Grūdų kokybė bus prasta, dalis gali supūti, taip pat gali ir nepaimti tų grūdų. Nuostoliai bus aiškūs rudenį. Po kūlimo skaičiuosime iš vieno hektaro gaunamą derlių, matysime, kiek liks nenukultų javų, nes juos bus sunkiau paimti. Jei toliau tęsis tokia situacija (liūtys, vėjas, karščiai), aišku, kad bus dar didesnių nuostolių“, – įsitikinęs E.Alesius.

Apžiūrinėdami savo laukus, už galvų griebiasi ne tik Suvalkijos, bet ir Dzūkijos, kitų šalies regionų žemdirbiai. Kai kurie Alytaus rajono ūkininkai teigia, kad yra laukų, kuriuose išguldyta beveik 95 proc. pasėlių. Panaši situacija yra ir Šiaurės Lietuvoje.

Planus pakoregavo vėtros

Miroslavo seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Gintaras Valūnas šiemet žieminiais kviečiais apsėjo 220 hektarų žemės. Ūkio šeimininkas iš hektaro tikėjosi prikulti bent 7 tonas grūdų, tačiau vėtros šiuos planus gerokai pakoregavo.

„Dabar matytumėte, kas dedasi mano laukuose – javai visiškai išgulę. Derliaus bus kur kas mažiau“, – apgailestaudamas kalbėjo Dzūkijos ūkininkas.

Be kviečių, kurių bus didžiausios netektys, šiame ūkyje auginami ir rapsai. Šiems vėtros taip pat nepadėjo. Anot Gintaro, rapsai atrodo geriau nei kviečiai, atsilaikė, nors vėjas ir juos padaužė, tik nesuguldė, nesuplakė kaip kviečių.

Miroslavo krašte grūdinės kultūros išguldytos labiausiai, o pačiose kalvotesnio reljefo dirvose, kur nėra per daug šlapia, vanduo nubėgo. „Dar nelabai jaučiasi drėgmės perteklius. Tikrą vaizdą pamatysime, kai kombainais įvažiuosime į laukus“, – sakė jis.

Kada planuoja pradėti javapjūtę, ūkininkas dar negalėjo pasakyti. Anot jo, viskas priklausys nuo gamtos sąlygų, o kai vieną minutę saulė šviečia, kitą – lyja, ką nors planuoti yra labai sunku. „Priklausys nuo Aukščiausiasis malonės. Mano norai – paskutinėje vietoje“, – pripažino G.Valūnas.

Alytaus rajono laukuose bręsta iš viso 15,6 tūkst. hektarų žieminių kviečių. Stiprios liūtys su ledais ir vėjas daugiausia išguldė būtent šiuos javus įvairiuose plotuose, bendrai sudėjus – maždaug 3 tūkst. hektarų. Tad nuostolių patirs ir stambūs, ir smulkieji ūkininkai.

Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko teigimu, jie jau aptarė galimybes paremti rajono žemdirbius, patirsiančius nuostolių dėl išgulusių javų. Nutarta iš rajono Žemės ūkio ir kaimo bendruomenių rėmimo programos skirti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų paramą. Kaip tą paramą paskirstyti, bus nuspręsta iki javapjūtės pradžios.

Taip pat pasiūlyta bent iš dalies kompensuoti dirvožemio tyrimus, laukų tręšimo „žemėlapio“ sudarymą. Tinkamas trąšų parinkimas gerintų ekologinę situaciją, ateityje padėtų išvengti ne tik javų išgulimo, bet ir leistų ūkininkams sutaupyti apie 30 proc. trąšų.

Draudžiasi nedaugelis

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas stebėjosi, kad norėdami gauti maksimalių derlių, ūkininkai maksimaliai tręšia laukus, bet ne visada pasirūpina draudimu, įvertina riziką. Jo teigimu, draudimo paslauga Lietuvoje teikiama jau 10 metų, o gyvenimas verčia tuo naudotis.

Sigutis Jundulas

„Reikia saugotis. Kaimo žmogus į hektarą sudeda daug pinigėlių. Jeigu paskui lietūs ir vėjai viską išguldo, iš laukų žemdirbiai pasiima vos 10–20 proc. laukto derliaus – kam tada išvis sėti ir į tai investuoti? Kiekvienas skaičiuoja pinigus, o trąšos, augalų apsaugos priemonės kainuoja. Nuo pasėlių išgulimo po stichinių liūčių neapsaugos jokie preparatai“, – teigė jis.

S.Jundulas laukuose stebi, kad nukentėjęs augalas toliau kovoja – skverbiasi į saulę. Tam sunaudoja maisto medžiagas, todėl grūdas lieka smulkesnis. Negana to, jei ilgai gulės ant žemės, grūdas varpoje gali supūti. Todėl šiemet teisingai pasielgė apsidraudę nuo tokios rizikos. Marijampolės savivaldybėje – apie 2 070 žemės ūkio subjektų, pasėlius apsidraudė tik 40 žemdirbių.

Lietuvoje nuo gamtos stichijų šiemet apdrausta 320 tūkst. hektarų pasėlių arba kas penktas hektaras. Į draudikus dėl išguldytų javų kreipėsi daugiau nei 700 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.

Reali situacija – per javapjūtę

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas

Situacija nuolat kinta. Šiemet grūdinių kultūrų derliaus potencialas Lietuvoje buvo iš tiesų nemažas. Tačiau koks jis bus, priklausys nuo orų liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, kai prasidės pats derliaus nuėmimas. Nors jau dabar aišku, kad nuostoliai neišvengiami – neaiškūs tik jų mastai. Jei bus palankūs orai, derliaus nuėmimo metu labai didelių nuostolių nebus. Aišku, yra laukų, smarkiai nukentėjusių nuo stichinių liūčių. Tačiau Lietuvos mastu galimi kai kurių augintojų nuostoliai neturėtų daryti lemiamos įtakos bendram derliui.