Šakių rajone vis labiau plinta sumanymas ne tik auginti mėsinius galvijus, bet ir patiems imtis jautienos perdirbimo ir pardavimo – taip įgyvendinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėją. Giedručiuose (Šakių r.) įsikūrusi UAB „Jautienos guru“ teikia paslaugas vietos ir šalies ūkininkams. Šioje įmonėje galima brandinti, išpjaustyti, pasigaminti pusgaminių, tada pačiu trumpiausiu keliu geros kokybės jautiena gali patekti pas vartotoją. Šiemet bendrovė ruošiasi Lietuvoje prisidėti ir prie šaltkrepšių sistemos įgyvendinimo – mėsą šaldyti juose, kad vartotojus ji pasiektų kokybiška.

Draugų įdirbis  

Giedručių kaime esančios UAB „Jautienos guru“ direktoriaus Kęstučio Viliūšio teigimu, jų verslo mintis išsirutuliojo ne iš karto – tam prireikė investicijų ir laiko. Šakių priemiestyje modernų mėsos perdirbimo cechą su brandinimo kameromis įkūrę verslininkai atviri – viskas prasidėjo daugiau nei prieš devynerius metus nuo mažos mobilios krautuvėlės. Iš Šakių rajone mėsinių galvijų auginimu užsiimančios UAB „Agrolina“ imdavo žaliavą – jautieną, ir pardavinėdavo turgelyje prie Kauno pilies. Vėliau ceche atsirado brandinimo kamera, kurioje telpa 3 tonos mėsos, o pernai verslo apimtys prasiplėtė dar labiau. „Taip mes ir judame nuo mokyklos laikų. Visi esame įmonės akcininkai, draugai“, – aiškino K.Viliūšis, atkreipęs dėmesį, kad svarbiausia – jiems pavyko pritraukti ir nuolatinių klientų.

Bendrovės vadovas VL aiškino, kad UAB „Jautienos guru“ – tai jautienos paruošime besispecializuojantis cechas, turintis apie 20 tonų jautienos per mėnesį galinčią išbrandinti kamerą, taip pat keletą gamybinių patalpų, kuriose per mėnesį galima paruošti iki 40 tonų jautienos. Šiame ceche yra ir šokinio šaldymo kamera, kuri gali užšaldyti ir išlaikyti produkciją iki 1,5 metų, nepabloginant jos kokybės.

Anot K.Viliūšio, įrengtoje brandinimo kameroje įmonė gali brandinti mėsą ne tik sausuoju būdu, bet ir taikant brandinimo Himalajų druskose technologiją. Himalajų druskos mėsą prisotina įvairiais mineralais, taip pat veikia kaip antioksidantas, kuris mėsą paverčia dar vertingesne. Brandinimo kameroje yra apie 20 skirtingų daviklių, kurie kas kelios minutės perduoda temperatūros, aplinkos drėgmės, atskirų brandinamų mėsos dalių PH ir drėgmės informaciją į programinę įrangą. „Ko gero, mūsų brandinimo kamera yra viena moderniausių šalyje. Atidžiai stebimi brandinimo aplinkos, mėsos pokyčiai leidžia laiku priimti tinkamus sprendimus ir valdyti brandinimo procesą“, – aiškino bendrovės vadovas.

Susidomėjimas auga

Anot verslininko, brandinta jautiena nėra naujiena šalies rinkoje, tačiau jie siekia šį procesą vykdyti kuo profesionaliau ir tik tokiu būdu tikisi tiek savo partnerių, tiek ir klientų įvertinimo. Įmonė užsiima didmenine gamyba ir teikia įvairias paslaugas vietos ir šalies ūkininkams, kurie gali ne tik brandinti, išpjaustyti, pasigaminti pusgaminių, bet ir visus šiuos procesus atlikti ekologiniu būdu.

„Mūsų ceche žaliavą ekologiniu būdu brandina mėsinių galvijų augintojai, siūlantys savo klientams išskirtinę jautieną: „Eko baublių ūkis“, galovėjų augintojas Aidas Abromaitis, limuzinų augintojai „Drulių limuzinų ūkis“, ūkininkai Algimantas Leščinskas, Audrius Taraila, Andrius Vaškevičius. Taip pat turime nemažai partnerių – žinomų šalyje restoranų, kurie perka išskirtinę brandintą jautieną, ja prekiauja ir kai kurios mėsos parduotuvės“, – vardijo jis.

K.Viliūšis: „Brandinta jautiena yra labiau nišinė prekė, o lietuviai dėl kuklių atlyginimų vis dar renkasi vištieną, kiaulieną. Todėl jautiena – vis tiek dar nelabai populiari ir vis dar laikoma aukštos klasės preke, kuri yra brangesnė ir pasižymi išskirtine kokybe.“

Jis sakė, kad šiuo metu jie nemažai diskutuoja su šalies mėsinių galvijų augintojais, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija dėl, ko gero, paties palankiausio gyvūnų gerovę ir apsaugą ruošiant jautieną užtikrinančio metodo – mobiliųjų galvijų skerdyklų. Vakarų, Pietų Europoje, Skandinavijos šalyse tai nėra naujiena, tačiau mūsų šalyje, pasak Zanavykijos verslininko, jau ilgus metus nepavyksta įgyvendinti šios idėjos. 

Mobiliųjų skerdyklų dėka būtų galima ruošti etišką jautieną, t. y. galvijų nereikėtų transportuoti į pramonines stacionarias skerdyklas. Tokių transportavimų metu galvijai neretai sužalojami, patiria daug streso. Mobiliosios skerdyklos dėka būtų galima paslaugą atlikti tiesiog augintojų ūkyje ar laukuose. Taip gyvuliai nepatirtų streso, nebūtų sužalojami. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė patiems augintojams sukurti savo produktą ir nepriklausyti nuo labai dinamiškų galvijų supirkimo kainų.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje mobiliajai skerdyklai lėšas surinko tiesiog gyventojai, kurie nori įsigyti tokios produkcijos ir palaiko etišką jautienos ruošimo metodą. Ko gero, ir mūsų šalyje yra daug jautienos entuziastų, kurie vertintų tokį metodą, padedantį užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. Kaip pastebime, mėsinių galvijų augintojai labai rūpinasi savo gyvuliais ir, kiek tenka diskutuoti, toks metodas jiems taip pat labai priimtinas“, – tikino pašnekovas.

Neatsilieka nuo pažangos

UAB „Jautienos guru“ vadovo K.Viliūšio pastebėjimu, šalies mėsos perdirbimo rinkoje iki šiol labai mažai pasistūmėta skaitmenizuojant mėsos apdorojimo procesus gamybos cechuose, o tai gerokai mažina ypač mažesnių mėsos cechų konkurencingumą ir efektyvumą. Todėl įmonė šiuo metu diegia skaitmeninę cecho valdymo ir pardavimų programą. Ši programa leidžia efektyviai bendrauti su partneriais, valdyti žaliavos srautus. Visai netrukus, anot pašnekovo, net ir fiziniams asmenims bus galima įsigyti savo „virtualią brandinimo kamerą“, kurioje bus galima brandinti norimą jautienos dalį.

Įmonė veiklą pradėjo kiek daugiau nei prieš metus, tam labai pagelbėjo parama, gauta per Šakių krašto Vietos veiklos grupę. Ji leido įmonei įsigyti brandinimo kamerą, oro kelią, šokinę šaldymo kamerą.

Kaip pripažino įmonės vadovas, tiek jie, tiek ir kiti mėsos perdirbėjai veikia ne tik Lietuvą apimančioje rinkoje, bet yra labai priklausomi nuo mažų mažiausiai visos Europos rinkos. Tad, jei mūsų šalyje keli perdirbėjai per ilgus metus jau yra pasiglemžę tam tikrą rinkos dalį, Europos mastu šakiečiams parduoti savo produkciją tikrai yra nemažai erdvės. Nors toks išskirtinis produktas kaip etiška jautiena, ko gero, būtų labai palankiai sutiktas ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies pirkėjų. „Todėl ir toliau ieškosime inovatyvių, išskirtinių būdų kurti naujoves šalies ir Europos rinkose“, – tikino K.Viliūšis.

Jis užsiminė ir apie naują idėją – ruošiasi šaldyti mėsą šaltkrepšiuose. Viena kurjerių bendrovė ketina Lietuvoje išvystyti maisto produktų, o gal ir ne tik jų, pristatymo šaltkrepšiuose sistemą, o jiems toks būdas – priimtinas. Tokiu būdu potencialūs pirkėjai galėtų pas juos užsisakyti jautienos cecho produkcijos kainomis, iš brandintos jautienos suformuoti savo šaltkrepšį, kuris jiems būtų pristatytas į jų namus ar kitą pageidaujamą vietą. 

Tiesa, K.Viliūšis neneigė, kad brandinta jautiena yra labiau nišinė prekė, o lietuviai dėl kuklių atlyginimų vis dar renkasi vištieną, kiaulieną. Todėl jautiena – vis tiek dar nelabai populiari ir vis dar laikoma aukštos klasės preke, kuri yra brangesnė ir pasižymi išskirtine kokybe.