Meldinės nendrinukės – vieni rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, priskirti prie globaliai nykstančių rūšių. Lietuvoje suskaičiuota arti 150 šios rūšies giedančių patinėlių paukščių. Tinkamai netvarkant jų buveinių, meldinės nendrinukės gali išnykti. Vis dėlto, panašu, kad to bus išvengta. Žuvinto biosferos rezervato direkcija pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) parama ir viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi savanoriško šių sparčiai nykstančių paukščių buveinių išsaugojimo. Šiandien gamtininkai gerąja patirtimi siekia užkrėsti ir ūkininkus.

Paukščiai įvertino žmonių pastangas

Žuvinto biosferos rezervate meldinėms nendrinukėms tinkamų plotų yra daug. Gamtininkai įsitikinę, kad šių globaliai nykstančių ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių populiacija mažėja dėl žmogaus neveiklumo. Kažkada Žuvinto pelkės ir pievos būdavo šienaujamos, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius ūkininkavimui jos nebuvo patrauklios ir tapo apleistos. Kai tik atsirado galimybė pasinaudoti parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, Žuvinto biosferos rezervato direkcija pateikė paraišką. Taip pat dalį Žuvinto pelkėtų pievų direkcija deklaravo pagal KPP priemonės  „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, o mažesnę dalį sausesnių plotų – pagal kitą šios priemonės veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“. Iš viso KPP paramai deklaruotas 28 ha plotas.

„Pastebėjome, kad kai tik ėmėme tvarkyti Žuvinto pievas, paukščiai persikraustė į šienaujamus plotus. Tai reiškia, kad meldinėms nendrinukėms tokia žmogaus ūkinė veikla patinka“, – sako rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Pelkė, anot jo, yra labai jautri – jeigu su technika per ją važinėtume dažnai, tai padarytume daug žalos. Būtent todėl visas tvarkomas  plotas, vykdant projektą, padalinamas į dvi dalis.  „Pirmais metais žolę nupjauname, išdžioviname, susukame į rulonus. Antrais metais pelkei leidžiame pailsėti ir pjauname kitą jos dalį“, –  pasakoja rezervato vadovas, pridurdamas, jog šiems darbams atlikti jau anksčiau direkcija įsigijo specialios technikos: plačiaračių traktorių, žoliapjovių, priekabų.

Kviečiami prisidėti ir ūkininkai

Pasak A. Pranaičio, rūpintis nykstančiomis meldinėmis nendrinukėmis nėra lengva, tačiau tai prasminga veikla.  Alytaus rajone ne tik Žuvinto rezervato direkcija tvarko šlapias pievas – deklaruojamų plotų netoli ežero turi ir ūkininkai. Todėl A. Pranaitis nusiteikęs ateityje kalbinti Simno apylinkių ūkininkus aktyviau naudotis KPP parama, kuri, gamtininko teigimu, yra labai naudinga.

Teikiantys paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ turės tik kelis įsipareigojimus: pagal numatytą sąmatą sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą ir darbus pradėti ne anksčiau kaip liepos 1 dieną, o baigti ne vėliau kaip kitų metų kovo 1-ąją. Vienas pareiškėjas gali gauti net 85 tūkst. Eur šiems darbams atlikti.

Veikloje gali dalyvauti tik tie ūkininkai, kurių valdomi natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotai sutampa su meldinei nendrinukei svarbiomis teritorijomis. Paramai skirti tinkamos teritorijos yra pažymėtos žemėlapiuose, kuriuos galima rasti apsilankius interneto svetainėje www.meldine.lt. Šie plotai pažymėti raudonai ir yra Ignalinos, Visagino, Alytaus, Šilutės, Klaipėdos, Pagėgių, Marijampolės savivaldybėse.

Paraiškas paramai gauti galima teikti nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki liepos 31 d.

Daugiau informacijos apie priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).