Vis labau stingant darbo jėgos, darbdaviai pradeda atsigręžti į nepilnamečius. Praktika rodo, kad moksleivių mielai laukiama sezoninių darbų sūkuryje Lietuvos didmiesčiuose, pajūryje, taip pat aplinkos tvarkymo bei žemės ūkio baruose. Regionuose darbo jėgos pakanka, todėl ir pilnametystės dar nesulaukusiems jauniems žmonėms galimybės nėra tokios palankios, nors ir kuriamos atskiros duomenų bazės, kur įmonės ir ūkininkai galėtų rasti nepilnamečių pagalbininkų.

Dirbti niekas neverčia

Kiekvieną vasarą Genutės Sakalauskienės ekologiniame ūkyje darbuojasi ir nepilnamečių. Jie skina uogas, ravi laukus. Ūkininkė teigė, kad darbdavius dabar gelbsti supaprastinta įdarbinimo tvarka – pagal paslaugų kvitus. Ši įdarbinimo procedūra, anot pašnekovės, nėra sudėtinga. Darbdavys vieną kvitą išrašo sau, o kitą – dirbančiam asmeniui. Kvitas galutinai užpildomas ir atsiskaitoma tik tada, kai darbas atliekamas iki galo. „Darbas – nepilnamečių atsakomybė. Pasitaiko atvejų, kai jie nori dirbti tik vieną valandą ir daugiau nebenori darbuotis. Kai kurie pareiškia norą dirbti 4 val. ar 6 val.“, – sakė Ukmergės ekologinio ūkio savininkė ir pridūrė, kad nepilnamečių niekas neverčia dirbti, jeigu jie nenori arba pavargsta. Talkininkams visada sumokama už tiek valandų, kiek jie dirbo. G.Sakalauskienės ūkyje paaugliai įdarbinami tik nuo 16 metų, jaunesni nepriimami. Ūkininkė šį savo pasirinkimą motyvavo tuo, kad vaikams nelengva skinti uogas ar ravėti laukus, ypač tiems, kurie neįpratę dirbti. „Kai visą laiką prasėdi prie kompiuterio arba esi silpnos sveikatos, fiziškai dirbti sunku. Iš tokių pagalbininkų nedaug naudos“, – pasakojo ūkininkė. Pasak G.Sakalauskienės, daugiausia jaunimo dirba braškyne. Nepilnamečiai sudaro apie 50 proc. visų vasaros sezono darbuotojų. Dauguma jų – motyvuoti ir darbštūs. Uogų jie priskina daugiau nei vyresnio amžiaus darbininkai. Karštomis vasaros dienomis darbuotojų sveikata tausojama, todėl jie dirba 4 val. ryte ir 2 val. vakare arba vakare visai nebedirba.

G. Sakalauskienė

Darbo nepasiūlė

Molėtų rajone gyvenančiam Aidui, nenorėjusiam viešinti savo pavardės, šiais metais sukako 15 metų. Per vasarą jis norėtų padirbėti. Tačiau beveik neturi vilties, kad ras darbo. Praėjusiais metais jis lankėsi darbo biržoje, tačiau jokių darbo pasiūlymų nesulaukė. Aidas teigė, kad kai kurie jo bendraklasiai vasarą dirbo savo tėvų įmonėse, tačiau kitiems mirtingiesiems ten patekti neįmanoma. „Kai kurie mano klasės draugai, kurių vienas iš tėvų yra miręs, įsidarbino per seniūnijas ir dirbo viešuosius darbus, tačiau neilgai, tik vieną mėnesį. Tačiau manęs nepriėmė, nes turiu abu dirbančius tėvus“, – pasakojo vaikinas. Nepilnametis sakė turintis žolės pjovimo, aplinkos tvarkymo patirties, taip pat galintis pardavinėti uogas, gėles ar ledus. Pasak Aido, jo tėvai sutinka, kad jis vasaros metu padirbėtų ir užsidirbtų, nes šeimos pinigų visiems vaikų poreikiams patenkinti neužtenka. Praėjusiais metais jo nepilnametė sesuo taip pat ryžosi ieškoti darbo, net buvo įdėjusi skelbimą internete, kad gali dirbti kavinėje, plauti indus ar tvarkyti kam nors kambarius. Tačiau mergina jokių pasiūlymų nesulaukė. Aido nuomone, darbdaviai, atsisakydami priimti jaunus žmones dirbti, skatina juos tinginiauti ir pasijusti nevisaverčiais. „Galbūt didmiesčiuose moksleiviams lengviau įsidarbinti, gal ten yra daugiau darbo vietų? Mažame miestelyje darbų nėra, todėl ir šiais metais nesitikiu, kad pavyks gauti darbo“, – nuoskaudas išsakė vaikinas.

Darbai kaimo laukuose

Marijampolės teritorinė darbo birža šią vasarą numačiusi įdarbinti apie 100 moksleivių, šiek tiek mažiau nei pernai. Mat vietos darbdaviai nepilnamečių atžvilgiu nėra nusiteikę labai optimistiškai. Dauguma šiame regione pageidauja pilnamečių jaunuolių, tačiau atsiranda darbo ir nesulaukusiems 18 metų. Šią vasarą AB „Auga group“ siūlo nepilnamečiams ravėti cukrinius runkelius buvusios „Želsvelės“ žemės ūkio bendrovės (Marijampolės sav.) laukuose.

„Gal ne visiems jaunuoliams patrauklus toks darbas – ravėti cukrinius runkelius, tačiau nors darbas nekvalifikuotas, bet atlygis padorus, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Marijampolės teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Rita Mockuvienė. – Darbdavys darbo biržos duomenų bazėje skelbia, kad už 1 darbo valandą nepilnamečiams mokės po 4 eurus ir įdarbins ne vieną ravėtoją.“

Marijampolės teritorinės darbo biržos specialistai norintiems įsidarbinti ir pinigų užsidirbti jaunuoliams pataria ilgai nesnausti, darbo paieškas pradėti jau dabar. Mat pažengus vasarai tikimasi, kad Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų aplinkinių savivaldybių ūkininkams prireiks braškių ir serbentų skynėjų. Tokiam darbui taip pat įdarbinami nepilnamečiai. Tačiau tam turi neprieštarauti ir nepilnamečių moksleivių tėvai. Kiek sukurs darbo vietų uogų skynėjams, Suvalkijos krašto uogų augintojai dar nepareiškė. Darbus tolina vėluojantis uogų nokimo sezonas,todėl skynėjų prireiks tik birželio pabaigoje ar liepos mėnesį.

Plušėti nori ne visi

Marijampolės teritorinėje darbo biržoje gegužės pabaigoje buvo užsiregistravę per 10 darbo ieškančių moksleivių. Specialistai žino, kad, pasibaigus mokslo metams, jų srautas gerokai išaugs, nes tada dauguma pradės galvoti, ką veiks per atostogas, norės patys užsidirbti savo poreikiams. Tam tinka vasaros sezoniniai darbai, tačiau pastebėta, kad moksleivius labiau domina kvalifikuoti darbai, didesnis nei minimalus atlygis, bet tokie lūkesčiai retai išsipildo.

Gegužei baigiantis Marijampolės krašto darbdaviai jaunimui siūlė per 20 laisvų darbo vietų. Moksleivių pagalbos vasarą laukia didžiosios Marijampolės maisto pramonės įmonės – UAB „Mantinga“ ir ICECO. Joms reikia produkcijos formuotojų, fasuotojų, pakuotojų. Pasak Marijampolės darbo biržos atstovų, dar kažkiek darbo vietų bus sukurta paslaugų sektoriuje – kavinėse, prekybos įmonėse. Jaunuolių rankų prireiks atliekant įvairius žemės ūkio darbus. Tiesa, pasikeitus programoms, nebeliks viešųjų darbų.

„Tas, kuris ieško darbo, tikrai suranda. Mūsų regione įsidarbinti nepilnamečiams sudėtingiau.Prisijungiame prie visos Lietuvos ūkio ministerijos kuriamo Vasaros darbų banko. Ten jau yra beveik 100 laisvų darbo vietų, tarp jų – ir Marijampolės darbdavių užregistruotos laisvos darbo vietos. Jaunuolius kviečiame padirbėti ne tik Marijampolėje. Moksleiviams yra galimybė rasti darbo ir pajūryje, ir didesniuose Lietuvos miestuose“, – sakė R.Mockuvienė.

Daugybė ribojimų

Dauguma tėvų teigiamai vertina savo atžalų norą užsidirbti. Vilniečio Eduardo sūnus Lukas darbuotis pradėjo nuo penkiolikos metų. „Manau, vaikai turi suprasti tikrąją pinigų vertę. Kuo anksčiau tai įvyks, tuo bus geriau“, – teigė Edvardas.

Tėvo manymu, kai kurie galiojantys nepilnamečių darbo apribojimai – kaip tarkim, darbas vėlesniu metu, taip pat tai, kad ne visus darbus galima dirbti, neatitinka tikrovės. „Pradžioje Lukui iš tiesų būdavo sunku, grįždavo pavargęs, tačiau po kurio laiko įprato ir nesiskundė, atvirkščiai, pasidarė daug energingesnis“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, juk ir tėvai stebi savo atžalų gyvenimą, todėl pamatę, kad vaikas labai pavargsta ar tiesiog negali dirbti, atitinkamai reaguotų, pasiūlytų neaukoti sveikatos. Dabar galima bauda už darbo grafikų nebuvimą, nepilnamečių darbą po 22 val. – nuo 144 iki 1 448 eurų.

Dėl panašių teisinių niuansų darbdaviai vengia priimti 14–16 metų jaunuolius: reikia tėvų ar globėjų sutikimo, medikų pažymos, leidžiama dirbti ne visus darbus, poilsio laikas turi būti ilgesnis, reikia daryti daugiau pertraukų. Jaunuoliai nuo 16 iki 18 metų įdarbinami įprasta tvarka, tačiau ir jiems taikomi apribojimai dėl darbo pobūdžio bei laiko. „Žinoma, darbdaviams parankiau įdarbinti pilnamečius, galbūt viskas pasikeistų, jei darbdaviai už įdarbintus nepilnamečius gautų papildomą finansavimą ar subsidijas“, – sakė Edvardas.

Paprastai moksleiviai dirba pagalbiniais darbininkais, pakuotojais, prižiūri aplinką, ravi gėlynus bei renka uogas, dalija skrajutes, atlieka apklausas, pardavinėja ledus ar kokias sezono smulkmenas. Pasak Edvardo, tai parankūs darbuotojai, imlūs naujovėms, greiti, jiems galima mokėti mažiau nei suaugusiesiems.

Nepilnametės Karolinos, kuri prekybos centre lankytojams siūlo išmėginti naujų produktų skonį, mama Snieguolė pritarė galiojantiems darbo laiko, krūvio apribojimams, kurie taikomi nepilnamečiams. „Jie tik tausoja jaunų žmonių sveikatą, – sakė ji. – Darbas turi atitikti amžių ir sveikatą, fizinę ir protinę raidą, nekenkti mokymuisi. Kita vertus, pati labai džiaugiuosi savo dukters noru padirbėti, nes darbas ją subrandino kaip asmenybę. Ji suvokė, kaip nelengvai uždirbami pinigai, ir apie ateitį pradėjo galvoti daug atsakingiau.“

Atmintinė darbdaviui

Gintarė Butnoriūtė, teisininkė, advokato padėjėja

Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato, kad visiškas darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolikos metų. Nepilnamečių iki 16 metų darbas yra draudžiamas, išskyrus asmenų nuo 14 metų įdarbinimą lengviems darbams, kurie atitinka šių fizines galimybes.

Prieš įdarbindamas nepilnametį, darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas nepilnamečio saugai ir sveikatai jo darbo vietoje. Jis privalo įsitikinti, kad nepilnametis yra fiziškai ir psichologiškai pajėgus dirbti, darbas nėra susijęs su kenksmingų veiksnių poveikiu. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl jaunų asmenų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika konkrečioje darbo vietoje, arba dėl jaunų asmenų fizinės ir protinės brandos ypatumų.

Kadangi visišką teisnumą ir veiksnumą asmuo įgauna nuo 16 metų,su nepilnamečiais, kuriems sukako 16 metų, darbo sutartys sudaromos bendra tvarka, kartu darbdaviui pateikiant gydytojo pažymą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus. Kitokie darbo sutarties sudarymo reikalavimai taikomi vaikams nuo 14 iki 16 metų.

Įdarbinant nepilnametį nuo 14 iki 16 metų būtina žinoti, kad tokiems asmenims leidžiama dirbti tik lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas.

Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį su asmeniu nuo 14 iki 16 metų, privalo:

1) pateikti vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o mokslo metų laikotarpiu – taip pat ir mokyklai, kurioje vaikas mokosi.

2) gauti vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo pažymą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme, o mokslo metų laikotarpiu – taip pat ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą.

Nepilnamečiams nustatomas trumpesnis darbo laikas – paaugliams nuo 16 iki 18 metų – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Vaikams nuo 14 iki 16 metų – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).Vaikų, dirbančių lengvus darbus prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse, darbas nuo 20 iki 6 valandos draudžiamas.

Įstatymai papildomai numato ir kitas sąlygas, kurias darbdavys privalo užtikrinti įdarbindamas nepilnametį asmenį – asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiama dirbti naktinį bei viršvalandinį darbą, budėti įmonėje ar namuose, šių asmenų negalima siųsti į komandiruotes, jiems negalima nustatyti bandomojo laikotarpio sudarant darbo sutartį. Nepilnamečiams taip pat turi būti užtikrintas 14 kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas.

Jolita Žurauskienė, Rima Kazakevičienė, Lijana Cibulskienė