LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdyje, prieš mėnesį, buvo nagrinėtas klausimas dėl COVID-19 įtakos atskiriems žemės ūkio sektoriams. Kadangi ŽŪR vienija gamintojų, perdirbėjų, amatininkų, verslininkų ir profesines organizacijas, kurie šalyje tebesitęsiant sudėtingai situacijai dėl taikomo karantino režimo susiduria su finansiniais sunkumais, itin svarbu laiku suteikti būtiną pagalbą, kuri šiuo neapibrėžtu laikotarpiu padėtų jiems išlikti rinkoje bei išlaikyti darbo vietas.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad šis pandeminis bei karantino laikotarpis itin sunkus daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės bei kiaulininkystės sektoriams.
Augintojai savo ūkiuose elgiasi atsakingai ir nuo pandemijos pradžios imasi visų saugumo priemonių, kurios didina produkcijos savikainą. Be to, kiaulių augintojų kaštai padidėjo dar ir dėl pašarų (kviečių, miežių, sojų), kurie sudaro 70 proc. visų gamybos kaštų, brangimo apie 40 proc.
Dėl pandemijos užsidarius viešbučiams, restoranams, viešojo maitinimo įstaigoms (mokykloms, darželiams) visoje ES sumažėjo produkcijos vartojimas, sutriko eksportas, o taip pat ir dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) pasireiškimo 2020 m. rugsėjo mėnesį Vokietijoje, ES susidarė produkcijos pasiūlos perteklius, kuris dempinguoja vietinę produkciją.
Dėl šių priežasčių drastiškai sumažėjo produkcijos pardavimo kainos – daržovių, bulvių, obuolių kainos krito apie 35 proc., o kiaulių supirkimo kaina nukrito net 43 proc. Nepavykus laiku parduoti, ar kitaip realizuoti maistui išaugintos kokybiškos produkcijos, ją gali tekti sunaikinti.
„Dėl santykinai ilgo gyvulių auginimo ciklo, kiaulininkystės sektorius yra inertiškas ir kiaulių auginimo normaliomis sąlygomis staiga uždaryti ir vėl iš naujo paleisti neįmanoma. Kiaulininkystėje tam reikia nuo pusės metų iki pusantrų metų, be to, reikia šildyti didžiulius pastatus, prižiūrėti techniką ir neprarasti kvalifikuotų darbuotojų. Jei kituose sektoriuose veiklą įmanoma trumpam sustabdyti, o neveikimo metu priežiūros kaštai nėra santykinai dideli, tai gyvulininkystėje to padaryti nėra galimybių. Skirtingai nuo kitų sektorių, kiaulių augintojai negali laikinai sustabdyti vykdomos veiklos, išleisti savo darbuotojų neapmokamų atostogų ir juo labiau palikti auginamus gyvulius be priežiūros“, – pažymėjo ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Negalima pamiršti, kad Lietuvos versliniai sodai 2019 metais nukentėjo nuo pavasarinių šalnų, dėl ko šis sektorius neteko iki 90 proc. viso auginamo derliaus, todėl lyginant šių žemės ūkio veiklos subjektų pajamas pandemijos laikotarpiu, ir iki jo, nematomas tikrasis pajamų praradimo lygis. Ši aplinkybė ypač svarbi sodininkystės sektoriui parenkant paramos nukentėjusiems nuo COVID-19 schemą.
Lyginant su 2019 m. kaimo turizmo sodybų pajamos sumažėjo iki 50 proc., o įsigaliojus judėjimo ribojimams 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. sodybos negavo jokių pajamų. Dėl asmenų judėjimo apribojimų karantino metu, kaimo turizmo sodybų savininkai prarado pajamas, nors dėl šaltos žiemos gerokai išaugo sodybų išlaikymo kaštai.
Dar 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija neleido sukaupti pakankamai pajamų sodybų išlaikymui, todėl šiandien kaimo turizmo sodybų savininkai yra priversti skolintis, kad išsaugotų verslą. Šiandien jau matome, kad ir šiais metais kaimo turizmo sodybų savininkų pajamos negrįš į 2019 m. lygį, nes neatvyks poilsiautojai iš užsienio, nevyks renginiai ir kitos suplanuotos veiklos bei priemonės.
„Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 plitimo bei galiojančio karantino sąlygų, taip pat siekiant sumažinti žemės ūkio ir kaimo verslo patiriamus nuostolius, kreipėmės į Seimo Kaimo reikalų komitetą, Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją su prašymu skirti palaikomąją paramą šių sektorių išlikimui.
2021 m. vasario 22 d. sulaukėme Žemės ūkio ministerijos atsakymo, kad atsižvelgiant į ŽŪR rašte akcentuojamą pandemijos poveikį daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės, kiaulininkystės ir kaimo turizmo sektoriams, planuojama teikti Europos Komisijai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė keitimą, numatant galimybę skirti paramą daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės sektoriams, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ keitimą, didinant paramos apimtis investicijoms į kiaulininkystės sektoriaus biosaugą. Taigi tikimės, kad Europos Komisija pritars Žemės ūkio ministerijos siūlomiems keitimams ir parama pasieks ypač nukentėjusius sektorius“, – pažymi ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
