Norint užauginti gerą riešutų derlių reikia gerokai paplušėti, bet ir vien darbu to pasiekti ne visada pavyksta. Po sudėtingos šiemetės vasaros prasidėjus derliaus rinkimo sezonui riešutynuose paaiškėjo, kad vienur pakenkė vėlyvosios užsitęsusios pavasarinės šalnos, kitur – vasariškos vėtros. Tad rekordinio riešutų derliaus tikėtis neverta.

Didžiausias kekes prarado 

Krekštėnų kaime (Alytaus r.) įsikūrusiame ūkyje „Dzūkijos riešutas“, priklausančiame kauniečiams Auksei ir Dariui Barysams, jau baigiami skinti lazdynų riešutai. Skynimo sezoną šeimininkai pradėjo rugpjūčio 19 dieną, nes Pietų Lietuvoje pora laipsnių šilčiau, buvo daugiau saulės, todėl ir riešutai subrendo kiek anksčiau.

„Keičiasi Lietuvos klimatas, keičiasi ir riešutų brendimas. Gal kuriais nors būsimais metais derlius subręs ir dar anksčiau. Juk šiemetis pavasaris irgi buvo neįprastai vėlyvas. Tačiau kol kas Lietuvos klimatas riešutams auginti dar tinkamas“, – kalbėjo „Dzūkijos riešutas“ savininkai.

Jų teigimu, ši vasara taip pat nesiliovė stebinusi – ji buvo visiškai kitokia nei ankstesnės. Kiekvienais metais, anot Barysų, būna visokių netikėtumų, įvairių išbandymų, bet ši buvo labai sudėtinga, nes alino sausra, praūžė vėtros.

„Iš pradžių Krekštėnus lietus vis aplenkdavo. Vasarą lazdynams labai trūko lietaus. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, įsisuko vėjai ir audros. Vėjai nuo lazdynų viršūnių nuplėšė ir nupurtė ant žemės apie 20–30 proc. laukto derliaus – didžiausias riešutų kekes“, – riešutynui padarytą žalą, kai buvo prilaužyta daug panaudoti netinkamų nesubrendusių riešutų kekių, vardijo A.Barysa.

Ūkio šeimininkai dėl riešutmedžių ligų didelio vargo neturėjo, kai buvo labai sausa, ligos juos puolė mažiau. Anot A.Barysos, ligas dar gali ir jie patys šiek tiek kontroliuoti, o saulės ir lietaus – ne. Riešutyne nėra įsirengę laistymo sistemos. Jeigu būtų ją turėję, lazdynams nebūtų trūkę drėgmės.

„Lazdynai labai mėgsta vandenį, jie jam labai reiklūs. Kuo mažiau medis patiria streso, tuo geriau auga, tuo ir jo vaisių būna daugiau. Jiems, kaip bet kokiam kitam augalui – daržovei ar vaiskrūmiui, labai reikalingas lietus arba laistymas“, – teigė jų augintojai iš Krekštėnų, patikinę, kad jų išauginti šiemečiai riešutai kokybiški, vasarą patirti iššūkiai jų skoninėms savybėms įtakos neturėjo, nes lietus, saulė labiausiai atsiliepė derliaus kiekiui, medžių augimui.  

Barysai laikosi vieningos nuostatos – jie nemėgsta skųstis, nors ši vasara įsimins kaip itin nepalanki jų penkerius metus puoselėjamam riešutynui.

Lūkesčiai – 2 tonos iš ha

Kalbėdami apie įprastus sezono darbus Barysai minėjo, kad riešutų tvarkymas reikalauja itin daug rankų darbo. Skindami riešutus kiekvieną iš karto ir apžiūri – įvertina, ar tikrai geras, o jeigu blogas – jo į pintinę nededa. Rugsėjo 5 dieną Barysų riešutyne derliaus su žaliomis goželėmis skynimas jau ėjo į pabaigą. Jie nuskina tiek riešutų kekių, kiek pasiekia nuo apatinių šakų. Kai tik pastebi, kad skinant riešutai pradeda iškristi, darbus stabdo, sako, kad tai ženklas, jog daugiau skinti su goželėmis jau negalima.

Reikia, kad nors tris dienas iš eilės būtų vėjuota ir sausa, be lietaus. Tada riešutai spėja pradžiūti ir juos šeimininkai skubiai surenka. Atvirkščiai, jeigu lyja, šių darbų negali imtis, nes būna labai daug nukritusių medžių lapų ir valomoji negali jų išvalyti, išpūsti, nes jie būna labai sunkūs.

Riešutyną palieka kuriam laikui ir laukia, kol riešutai patys iškris ant žemės. Taip nutinka rugsėjo antrojoje pusėje – maždaug trečią–ketvirtą savaitę. Tuomet grėbliais sugrėbia į krūveles gražios rudos spalvos riešutus, paskui kastuvais susemia derlių į priekabą. Derlių veža prie valomosios. Šis prietaisas išpučia iš jų lapus, pagaliukus, tuščius riešutų kevalus bei šiukšles, kurios papuola ant žemės nuo medžių. Tada jau turi kokybišką produkciją, bet vis tiek, pabėrę derlių ant specialaus sieto, riešutus perrenka rankomis. Galiausiai juos fasuoja į dėžes pardavimui bei sandėliavimui.  

Šiemetį riešutų derlių šeimininkai tiksliai suskaičiuos, kai jau visi riešutai bus surinkti ir suvežti į aruodus. Pagal ankstesnius metus iš 1 ha priskindavo daugiau ar mažiau – apie 2 tonas riešutų. Viename hektare riešutus užaugina apie 500 lazdynų. „Labai tikiuosi, kad derlius bus netoli to, kiek kasmet ir tikimės iš savo riešutyno“, – vylėsi Auksė.

Iš kitų riešutų augintojų girdėjo, kad visų riešutynuose derliui labiausiai pakenkė vėtros. Tiems, kurie prižiūri mažus sodinukus, šis vėjas buvo ne toks baisus. Jie dar ant šakų neturėjo tiek daug masyvių riešutų kekių, jų šakos nesiliečia vienos su kitomis. Nukentėjo brandūs riešutynai, kur medžiai dideli, suaugę. Ne tik nukrėtė, bet ir ant šakų goželes apgadino. Todėl darbo buvo šiek tiek daugiau – augintojai skindami kiekvieną riešutą apžiūrėjo, įvertino.    

Sveikatai palankūs produktai

Kaip sakė Barysai, dabar jiems svarbiausia, kad šis ruduo leistų susirinkti likusius riešutus. Anot Auksės, jiems reikia, kad nors tris dienas iš eilės būtų vėjuota ir sausa, be lietaus. Tada riešutai spėja pradžiūti ir juos šeimininkai skubiai surenka. Atvirkščiai, jeigu lyja, šių darbų negali imtis, nes būna labai daug nukritusių medžių lapų ir valomoji negali jų išvalyti, išpūsti, nes jie būna labai sunkūs. Privalo tris paras laukti, kad nusistovėtų sausi orai.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje riešutynų plotai sparčiai didėja. 2018 metais buvo deklaruota 616,13 ha, 2019 metais – 843,72 ha, 2020 metais – 1 183,1 ha, 2021 metais – 1 572,68 ha, 2022 metais 915 pareiškėjų deklaravo 1 872,82 ha, o šiemet 1 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2 051,72 ha plotą

Riešutų paruošimui Barysai turi nemažai įsigiję būtiniausios technikos, o tam buvo reikalinga  investicija. Bet kokią kultūrą auginant reikia investuoti, kad susikurtum produkcijos surinkimo, paruošimo ir laikymo sąlygas. Jeigu to neturėtų, negalėtų paruošti riešutų derliaus saugojimui. „Ne tiek gal daug visko turime, kiek turi didieji augintojai, nereikia mums derliaus nuėmimo kombainų ir didelių traktorių, bet ir mes turime būti pasiruošę, kitaip derlius nukentėtų“, – pasakojo jie.

Jų planuose šiemet prasiplėsti riešutyno plotus. Šiemet derančių medžių augina per 5 hektarus ir 1,5 ha sudaro jaunuolynas. Tiek pat planuoja pasodinti ir šį rudenį. Tada plėtrą sustabdytų.   

Barysų šeima riešutų auginimu susidomėjo 2019 metų vasaros pradžioje, sulaukę pasiūlymo įsigyti 10 metų lazdyno riešutų plantaciją, kurią dabar patys prižiūri ir skina derlių. Sako, tada ilgai nedvejodami pasiryžo šiems „nuotykiams“ kaime. Seniausiame jų riešutyne auga penkių veislių lazdynų riešutai. Tarp jų – ankstyvieji, „Barselona“, „Halės milžinai“, „Cosford“. Patys augina ir lazdynų sodinukus. Barysų išauginta produkcija (riešutai) žymima „Rakto skylutės“ simboliu.

Derlių pražudė šalnos 

Jukniškių kaime (Molėtų r.) jauną riešutyną įveisę Robertas ir Agnė Audėjai sako, kad jų šeimos ūkis pasirinko keletą veiklos krypčių – prižiūri sodą, kuriame auginami graikiniai riešutmedžiai bei lazdynai, ir rūpinasi medelynu – čia skiepydami daugina graikinių riešutmedžių sodinukus.

Ūkio šeimininkas VL pasakojo, kad šiemet lazdynų riešutų derlius pas juos bus mažesnis, nes medeliai nušalo dėl pavasarį ilgai trukusių vėlyvųjų šalnų. Jo teigimu, kai kurių medelių net lapai buvo pajuodę nuo šalčio. Be to, lazdynų sodui dar tik ketvirti metai, todėl derliaus prasme jie dar „neįsibėgėję“. Augintojų pastebėjimu, pernai riešutų buvo daugiau, bet irgi jų dar nepardavinėjo, o šiemet, kai dalis medelių apšalo, derliaus jauname sode apskritai nedaug.

Graikiniai riešutmedžiai Audėjų šeimos soduose dar jauni, apie jų derlių dar anksti svajoti. Šiemet ir jie nukentėjo per šalnas, nes šie sodai įkurti labai kalvotoje vietoje. Pasak šeimininko, augantys ant kalvos nenušalo, o augantys žemiau – nušalo. Dėl reljefo po šalnų taip pat buvo juntami skirtumai.

A.Barysa: „Lazdynai labai mėgsta vandenį, jie jam labai reiklūs. Kuo mažiau medis patiria streso, tuo geriau auga, tuo ir jo vaisių būna daugiau.“

Visas Audėjų šeimos sodas, sudėjus graikinių, lazdynų plotus ir medelyną, apima daugiau nei 3 ha žemės. Sodininkus kūrimosi pradžioje patraukė būtent graikiniai riešutai. Tuomet dar turėjo kitų veiklų, nesusijusių su žemės ūkiu, o graikiniai riešutmedžiai patiko, nes reikalauja mažiau intensyvios priežiūros. Lazdynų medelių įsileido į sodą, anot R.Audėjo, tarsi galimam rizikos paskirstymui. „Bet dabar jau matome, kad su lazdynais daug daugiau ir intensyviau reikia dirbti, juos prižiūrėti. Toliau truputį plečiam, bet jau tik riešutmedžių plotus, o lazdynų – užtenka“, – tikino R.Audėjus.

Riešutynų Molėtų krašte nemažai, bet brandžių sodų, kuriuose renkami riešutai pardavimui, dar labai nedaug. Audėjų ūkyje plėstis nėra vietos, todėl jie pradėjo orientuotis į skiepytų graikinių riešutmedžių medelyno plėtrą, augina medelius pardavimui.

„Mes pasukome šia kryptimi, nes labai mažai kas Lietuvoje parduoda ir labai mažai kas skiepija riešutmedžius. O žmonės jau suprato, kad sėjinukas iš riešuto būna kaip loterija – neaišku, ar po 5 metų, ar po 15 metų jis derės, neaišku, ar riešutai bus skanūs. Žmonės jau suprato, kad riešutmedžius, kaip ir kitus vaismedžius, reikia skiepyti, kad riešutmedis būtų identiškas motininiam medžiui. Paklausa yra didelė, bet pasiūlos dar nėra, todėl mes ir nuėjome šia kryptimi“, – aiškino eksperimentuoti nebijąs ūkio šeimininkas.

Jo teigimu, todėl, kai riešutmedžių sodą dabar plečia, tai plečia jau ne viena ar keliomis veislėmis, bet sodina vis naujas, nes nori išbandyti, atrasti Lietuvai tinkamiausias. Į savo sodą jau „įsileidę“ kelias dešimtis veislių. Dabar stebi, žiūri, kurios labiausiai pasiteisins.