LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šalutiniais gyvūniniais produktais (ŠGP) pavadintas gyvūnų gaišenas, jų dalis ir gyvūninių maisto produktų atliekas kiekviena valstybė privalo tvarkyti ne dėl to, kad to reikalauja Europos Komisija, o todėl, kad neišplistų gyvūnų platinamos ligos ir kad ore netvyrotų dvėselienos kvapas. Iki šiol Lietuvoje šios problemos nebuvo, bet buvusį vienintelį ŠGP tvarkytoją UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ užklupo bėdos dėl pokyčių verslo aplinkoje ir atsiradus konkurentui, todėl pradeda strigti visa ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistema. Situacija Lietuvą gali stumtelėti prie ekologinės katastrofos.
Neaiški perspektyva
Nuo 2002 m. pabaigos vienintelę ŠGP tvarkytoją Lietuvoje, iki tol priklausiusią valstybei, privatizavo UAB „Arvi ir ko“. Tačiau anksčiau klestėjusią „Arvi“ grupę užgriuvo rimtos bėdos ir nuo 2017 metų jai kyla reali bankroto grėsmė: kreditoriai reikalauja įvykdyti iki 40 mln. eurų finansinių įsipareigojimų, įmokos „Sodrai“ sumenko nuo 2019 m. birželį buvusių 4 993 eurų iki 1 158 eurų šių metų balandį ir 1 526 eurų gegužę.
Grupės oficialios metinės pajamos krito nuo anksčiau įprastų 4–5 mln. eurų iki 100 tūkst. eurų 2017 metais. Oficialios informacijos apie vėlėsnes pajamas nėra. Grupėje belikę 6 darbuotojai, kurių vidutinis darbo užmokestis bruto („ant popieriaus“) šių metų balandį tesiekė 853 eurus, o gegužę – 1 115 eurų. „Arvi“ grupės įsipareigojimai seniai viršiję jos aktyvus, o bankrutuoti kol kas neleidžia tik kreditoriai, kurių didžiausi – Rusijos „Alfa Bank“ ir Baltarusijos „Belor“.
Grupės vadovas savo akcijas perdavė sūnui, sau turto nepasiliko, o buvusią vieną pelningiausių grupės įmonių UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, prie kurios jau buvo prijungtos ir ta pačia veikla užsiimančios partnerės Latvijoje ir Baltarusijoje, jis dar 2016 m. rudenį perdavė Kipre registruotai „IBI Innovative Bio Industries Limited“, tačiau šį sandorį kaip neteisėtą užginčijo pagrindinis kreditorius, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 metų balandžio 9 d. nutartimi jį pripažino niekiniu nuo sudarymo momento.
Taigi, Rietavo įmonės perspektyva pakibo ant plauko, o kartu ir jos iš esmės vienintelės kuruojama ŠGP surinkimo ir tvarkymo sritis Lietuvoje.
Tarsi apsidraudė
Kol kas sunku numatyti, kas atsitiktų, sustabdžius „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ veiklą, nors, susiklosčius aprašytoms aplinkybėms, įmonės uždarymas gali tapti realybe. „Ūkininko patarėjui“ pasidomėjus, kas yra numatyta tokiu atveju, Žemės ūkio ministerija atsakė, kad, nutraukus veiklą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, 1 ir 2 kategorijų ŠGP šalinimo ir sunaikinimo veiklą toliau tęstų UAB „Tvari energija“, o valstybės pagalba nuo šių metų teikiama ir Rietavo įmonei, ir jos naujajai konkurentei.
Ministerijos atsakyme nurodoma, kad jau 2019 m. pradžioje, įvertinus kylančias rizikas visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, buvo suderinti ir patvirtinti Valstybės pagalbos teikimo už šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, šalinimą ir naikinimą taisyklių keitimai, kuriais nustatyta, kad valstybės pagalba gali būti teikiama bet kuriems 1 ir 2 kategorijos ŠGP tvarkymo subjektams, siekiantiems gauti valstybės pagalbą ir atitinkantiems 1 ir 2 kategorijų ŠGP tvarkymo įmonėms nustatytus reikalavimus.
„Norėdama gauti valstybės pagalbą, tokia įmonė privalo turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išduotus leidimus šalinti 1 ir 2 kategotijų ŠGP Lietuvos teritorijoje. Ji privalo pašalinti ŠGP iš visų jų turėtojų, kurie pateikė užsakymą, nepriklausomai nuo pranešto ŠGP kiekio ir buvimo vietos.“
Ministerija taip pat pažymi, kad ŠGP tvarkytoja, pretenduojanti į valstybės paramą, privalo užtikrinti tokius pajėgumus, kurie leistų pašalinti ir sunaikinti ne mažesnį 1 ir 2 kategorijos ŠGP kiekį per metus, negu per praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpį pašalinto ir sunaikinto šių kategorijų ŠGP kiekio Lietuvoje metinis vidurkis. Pagal naująsias taisykles tokia įmonė, gavusi ŠGP turėtojo (gyvūnų augintojo – bendrovės arba pavienio ūkininko) pranešimą, privalo ne vėliau kaip per 48 val. surinkti ŠGP iš besikreipiančių turėtojų.
Atsirado konkurentas
Toks sprendimas tenkina ir VMVT, kuri kontroliuoja ŠGP surinkimo ir perdirbimo veiklą. „Lietuvoje šiuo metu yra dvi įmonės, kurios gali surinkti 1 ir 2 kategorijų gyvūnų gaišenas. Dėl įmonių pajėgumų problemų dar nėra. Pagal „Tvarios energijos“ deklaruojamus pajėgumus ji galėtų surinkti Lietuvos gaišenas, – „Ūkininko patarėjui“ teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Ježis Šubelko. – Dabar, kai yra dvi įmonės, jos abi surenka gaišenas ir taip konkuruoja tarpusavyje.“
Pasak jo, atsiradus konkurentui, sumažėjo rizika, kad ŠPG surinkimo ir utilizavimo procesas gali bet kada sustoti atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – sustabdžius gamybos procesą arba per gyvūnų epidemijas susikaupus per daug naikintinų gaišenų, arba jei atsisako priimti kita valstybė, arba sutrikus perdirbimo sistemai ir pan. „Buvo baisiau, kai šią veiklą vykdė viena įmonė, o dabar rizikų mažiau“, – tvirtino J. Šubelko. Jo nuomone, sustojus Rietavo įmonės veiklai, su užduotimi turėtų susidoroti „Tvari energija“ – bent jau pagal jos deklaruotus pajėgumus.
„Vien jos poreikiams – energijos iš biodujų gamybai – Lietuvoje susidarančių ŠGP būtų per daug, – pripažįsta VMVT inspektorius, – bet ji gali utilizuoti ir kitais būdais. Juk galima kritusius gyvūnus surinkti ir sudeginti specialiai tam skirtose vietose užkasti, išvežti į kitas valstybes, pavyzdžiui, į Lenkiją, kuri gaišenas iš Lietuvos visada priimdavo.“
Pasak jo, Lietuvoje yra apie 700 įmonių, kurios naudoja arba pačios gamina produkciją iš ŠGP, tačiau su 1 kategorijos ŠGP dabar gali dirbti dvi tarpusavyje konkuruojančios įmonės. „Būtų šaunu, jei šia veikla norėtų verstis daugiau ūkio subjektų, tačiau daugiau prašymų dėl leidimo tuo verstis dar nesame gavę“, – teigė J. Šubelko.
Anot jo, VMVT rūpi ŠGP priežiūra ir kontrolė, tačiau informacijos apie kokius nors nesklandumus tarnyba neturinti, o padėtis šioje rinkoje – kitų institucijų rūpestis.
„Ūkininko patarėjui“ užsiminus, kad jau pasitaiko ir pretenzijų, jog gaišenų surinkėjų kai kuriems ūkininkams tenka laukti beveik savaitę, inspektorius atsakė, kad kiekvienas toks atvejis tiriamas, nustatomos priežastys ir kaltininkas baudžiamas. „Būna, kad ūkininkas ne iš karto praneša apie gaišeną arba pateikia ne tą adresą, todėl transportas ilgai ieško arba neranda. Priežasčių gali būti įvairių. Tokiais atvejais visada atliekama kontrolė ir aiškinamasi“, – tvirtina J. Šubelko.
Jis garantuoja, kad pagal dabartinę padėtį jokių priežasčių ekologinei katastrofai nėra, nes ŠGP turėtojas gali rinktis, į kurį surinkėją kreiptis.
Abejotini pajėgumai
UAB „Tvari energija“ VMVT pranešė galinti pasirūpinti visų kategorijų Lietuvoje susidarančiais ŠGP ir įmonei užtektų tam pajėgumų, tačiau „Ūkininko patarėjui“ dėl to kyla pagrįstų abejonių. Su pačia UAB „Tvari energija“ susisiekti neįmanoma, jos vadovo darbo laikas nenurodomas, telefonu neatsiliepiama, o susisiekus vieninteliu būdu – elektroniniu paštu, pasiteiravus rūpimais klausimais – jokios reakcijos.
Rekvizituose nurodoma, kad įmonėje yra 7 darbuotojai, ji turinti 3 automobilius. Informuojama, kad „Tvari energija“ veikia ir gamina energiją septyniose Lietuvos savivaldybėse: Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestuose bei Jonavos, Kaišiadorių, Marijampolės ir Skuodo rajonuose.
Nėra informacijos ir apie bendrovės gamybos apimtis, o jos pajamos, nuo 2014 m. nuosaikiai augusios, 2018 m. priartėjo prie 2 mln. eurų. Pagrindinė įmonės veikla – biodujų gamyba.
Įspūdingesni „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ oficialūs rodikliai: darbuotojų skaičius 2020 m. balandį – 120, transporto priemonių skaičius – 42, iš kurių 31 – išsinuomojamos arba lizinguojamos), pajamos 2018 metais – iki 20 mln. eurų. Per metus Rietavo įmonė perdirba 17 tūkst. tonų ŠGP, iš kurių pagamina vidutiniškai 17 tūkst. t gyvūninių baltymų ir apie 8 tūkst. t gyvūninių riebalų. Tai – pagrindinė bendrovės produkcija.
Nauda ir žala
Ministerija ir VMVT džiūgauja ŠGP tvarkymo rinkoje atsiradus konkurencijai, tačiau tai – lazda su dviem galais, kelianti pavojų visos sistemos funkcionavimui. Aštrėjančios problemos „Rietavo veterinarinėje sanitarijoje“, dažnėjantys ūkininkų pranešimai apie vėlavimą išvežti gaišenas rodo, kad ima traškėti braškėti visa ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistema. To neneigia ir pati Rietavo bendrovė.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidento Algio Baravyko įsitikinimu, ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistema Lietuvoje nuo pat sumanymo ir patvirtinimo 2002 m. buvo monopolinė ir centralizuota. „Per 16 metų išryškėjo tokios sistemos ir privalumai, ir trūkumai. Šiandien esame ten, kur buvome užprogramuoti būti, – sako asociacijos vadovas. – Kai tvarko viena įmonė, viskas aišku, bet monopolininkas nustato ganėtinai aukštas kainas. Anksčiau ŠGP buvo atlieka, o dabar – žaliava, todėl atsiranda ir daugiau įmonių, norinčių verstis šia veikla.“ Tai, anot jo, gerai ŠGP turėtojui, nes pigiau, bet prastai buvusiam monopolininkui ir absoliučiam šios rinkos lyderiui.
Pagal sumanytą sistemą Rietavo įmonės transportas 1–2 kartus per mėnesį atvažiuoja į stambesnius gyvulininkystės ūkius, ten perkrauna į konteinerį sušaldytas gaišenas ir be rūpesčių važiuoja atgal į gamyklą. Pasak A. Baravyko, pasiekti stambius klientus rietaviškiams yra patogu, bet pagal naująją tvarką jie privalo operatyviai, per 48 val., surinkti visas gaišenas, apie kurias praneša ir, pavyzdžiui, smulkusis ūkininkas.
„Sistema buvo kuriama numatant, kad gyvulių bus auginama vis daugiau, bet atsitiko priešingai, todėl ir įrengti gamybos pajėgumai Rietave gerokai viršija poreikius ir didina įmonės sąnaudas“, – svarsto A. Baravykas. Bėdą, anot jo, dar labiau didina reikalavimas gaišenas surinkti operatyviai iš visų pranešėjų. Juk važinėti po kaimus ir surinkinėti gaišenas iš vis mažiau gyvulių belaikančių žmonių jau per brangu, juolab kad tenka važiuoti dideliu automobiliu neretai nemažus atstumus dėl kiekvieno kritusio veršelio, paršelio ar ožkos, ypač jei apie gaišeną pranešęs žmogus gyvena kitame Lietuvos gale. Pavyzdžiui, nuo Rietavo iki Zarasų yra 330 km važiuojant optimaliausiu atstumu, jau nekalbant, kad dažniausiai tenka važiuoti ir ieškoti adresato po visą rajoną.
„Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos lokaliai, vietose, bet tam reikia ir įmonės restruktūrizacijos, papildomo, naujesnio ir kompaktiškesnio transporto“, – svarsto A. Baravykas.
Restruktūrizacija visada kainuoja milijonus, bet įmonės padėtis dar pasunkėjo atsiradus konkurentui, kuris susirenka „grietinėlę“, o rietaviškiams palieka „šunis ir kates“. Padėtų paskolos, bet jas atsisako garantuoti ir INVEGA, nes įmonės perspektyvos neaiškios dėl ryšių su problemiška „Arvi ir ko“.
Pasikeitus padėčiai rinkoje, sistemos įkaitais tapo ir ūkininkai, nes, pakeitus ŠGP surinkimo taisykles, nebuvo nustatytas reglamentas ir žmonės jau nežino, į ką kreiptis, juolab kad su „Tvaria energija“ susisiekti neįmanoma – ne kiekvienas smulkus gyvulių augintojas geba pats susirasti įmonę ir su ja susisiekti elektroniniu paštu.
„Sistema yra sudėtinga vien dėl struktūros. Matyt, tokia problema turėtų būti sprendžiama vietose, – svarsto A. Baravykas ir priduria: – Konkurencija yra visa ko variklis, bet jei mažesnioji pasiima geresnę produkcijos dalį, tai kerta per kojas didžiajai. Jei šiai lieka tik važinėti po kaimus ir rankioti vien smulkmę, jai nelieka iš ko uždirbti. Tai nėra plokščia istorija. Šį klausimą reikia spręsti iš esmės, juolab kad valstybei ŠGP surinkimas yra svarbus pirmiausia sanitarine prasme.“
Anot jo, kai valstybėje gerai tvarkomasi su kritusiais gyvūnais, atitinkamai į jos gyvulininkystės produkciją žvelgia ir kitos valstybės. „Jei pradėsime viską užkasinėti kam kur papuola arba viską deginti, tai nebus jokios tvarkos ir aplinkosaugos, ir sanitarijos požiūriu. Tai iš tiesų nėra paprasta problemėlė“, – sako A. Baravykas.
Anot jo, įmonę ir sukurtą surinkimo sistemą sunaikinti vien dėl sunaikinimo lengva, bet būtų gaila, tačiau vien gailesčio maža, juolab kad niekur nedingo nei afrikinis kiaulių maras nei kitų gyvūnų epidemijų grėsmė, o laikyti įmonę vien tam, kad būtų galima sudeginti kažkada galbūt kilus epidemijai, menkas malonumas.
Pasak jo, Rietavo įmonė atliko ir dar atlieka savo funkciją. Konkurentė „Tvari energija“ gal kiek ir padės, bet jos gamybai reikia smulkių 2 ir 3 kategorijoms priklausančių ŠGP, o biodujoms naudoti stambius gyvūnus Lietuvoje dar nėra išrasta technologijų. Bet to, tam naudoti negalima ir dėl ligų kritusių gyvūnų, priklausančių 1 ŠGP kategorijai. Juos reikia arba sudeginti, arba užkasti.
Sukluso ir politikai
Svarstyti klausimą dėl ŠGP surinkimo ir utilizavimo sistemos perspektyvų artimiausiu metu numato Seimo Kaimo reikalų komitetas. Pasak komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, ne tik ES, bet ir visose pažangiose valstybėse kritusius gyvūnus privaloma utilizuoti. Kai visa „Arvi ir ko“ turi daug problemų ir priartėjo prie bankroto, kyla grėsmė ir Rietavo bendrovei, ir visam Lietuvos kaimui.
„Atsiranda ir alternatyvų, nes anksčiau „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo monopolinė. Paprastai rinkoje tuščios vietos nebūna, atsirastų ir lenkų, kurie čia irgi pretendavo rinkti ir utilizuoti gyvūnus. Esame pasistatę ir biojėgainių. Tačiau, matyt, reikėtų sutvarkyti visą sistemą, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo A. Stančikas. – Reikėtų įmonę restruktūrizuoti, kad ji išliktų ir neatsitiktų bėda, todėl būtina diskutuoti apie reikalingas alternatyvas.
„Būtų ir ekologinė, ir ekonominė katastrofa, jei neliktų tokios įmonės, nes negalėtume realizuoti savo gyvulių užsienyje. Juk iš šalies, neutilizuojančios savo kritusių gyvūnų, kitos valstybės nenorėtų pirkti jokios gyvūninės produkcijos“, – konstatavo A. Stančikas.
Nusiteikusi optimistiškai?
Pati įmonė „Rietavo veterinarijos sanitarija“, atrodo, nusiteikusi optimistiškiau nei mūsų pašnekovai. ŪP atsiųstuose generalinio direktoriaus padėjėjos Agnės Inesos Raudonienės atsakymuose į mūsų klausimus netgi minima „aukšta nuolatinė konkurencinė aplinka“, su kuria įmonė neva nuolat susiduria. „Per septyniolika labai įtemptos veiklos metų, vykdant valstybės įmonei deleguotas pavojingų šaltinių gyvūninių produktų tvarkymo funkcijas, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ išmoko rezultatyviai dirbti esant aukštai nuolatinei konkurencinei aplinkai tiek šalies viduje, tiek jos išorėje. Tai pavyko pasiekti dedant nuolatines pastangas, kruopščiai ir nuosekliai laikantis griežtų ES direktyvų ir šalies kontroliuojančių institucijų reikalavimų, stengiantis ne ignoruoti juos, o tobulinti savo pačių veiklą. Į konkurentus žiūrime ne kaip į blogį, bet kaip į stimulą tobulėti.“
Pasak A. I. Raudonienės, įmonės restruktūrizacija vyksta sėkmingai pagal parengtą planą, optimizuojant ir modernizuojant gamybinius procesus bei tobulinant savo veiklos organizacinę struktūrą, kad operatyviai ir nuosekliai būtų atsižvelgiama į nuolat besikeičiančius klientų poreikius ir pageidavimus.
„Didžiąją įmonės transporto parko dalį sudaro modernūs, ne senesni kaip trejų metų, specialiosios paskirties automobiliai, visiškai atitinkantys „Eurо 6“ standartus. Taip įmonė nenutrūkstamai ir laiku vykdo Valstybės deleguotas pavojingų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo funkcijas.
Nepaisant visą pasaulį sukrėtusios COVID-19 pandemijos ir vykdomos įmonės restruktūrizacijos, nebuvo atleistas nė vienas žmogus, nes etatų optimizavimas yra nuosekliai apgalvotas ir siejamas su technologijomis bei darbo krūviu. Tai nėra su kokiomis nors akcijomis susijęs procesas. Darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mažinamas ir yra mokamas reguliariai.
Visas restruktūrizacijos procesas yra vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su kreditoriais, įmonės vidinių materialinių ir finansinių išteklių bei dėl joje sukuriamos pridėtinės vertės, vengiant bet kokių papildomų finansinių įsipareigojimų, bet stengiantis kuo greičiau įvykdyti atsiradusius iki restruktūrizacijos“, – rašoma įmonės atsiųstame atsakyme. Ar iš tiesų įmonės reikalai tokie geri ir ji taip sėkmingai dirba, parodys ateitis, kuri visai „Arvi“ grupei neatrodo, kad būtų labai sėkminga.
Kazimieras ŠLIUŽAS
