LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Stiprias pastarųjų naktų šalnas sinoptikai vadina stichiniu meteorologiniu reiškiniu, jos fiksuotos visoje Lietuvoje. Vietomis iki 7 laipsnių šalčio prognozuojama ir šiąnakt. Šalnos jau pakenkė vaismedžiams, braškėms, kitiems augalams.
Pasak mokslininkų, dėl to daugelis verslinių sodų šeimininkų gali surinkti tik penktadalį ar dešimtadalį įprasto vaisių ir uogų derliaus. Neatmetama, kad dėl to gali kilti kainos.
Šalnas sustiprino sausra
Bitutės ant apšalusių obelų žiedų, kur nelikę nektaro, nebetupia, nebus ir vaisių. Nors pavasarinės šalnos žydint sodams ne naujiena, šiemet jos itin stiprios. Pasvalio rajono Aukštikalnių soduose meteorologinės stotelės pastarosiomis naktimis 3–4 laipsnių šaltį fiksavo medžių vainikų aukštyje, prie žemės – dar šalčiau.
Pasak bendrovės vadovo, šalnų poveikį sustiprino ir tai, kad dirvos sausos, o medžiai dar neatsigavę po pernykštės sausros.
„Matosi, kad derliaus nebus – iš 10 ha gal 2 krepšius parnešim. Nuo šalčio kažkiek galima apsiginti, bet tada obuolių kaina turi būti virš euro, kad naudotume tokias dideles investicijas – daryti laistymą iš viršaus arba statyti vėjo malūnus, kurie maišo orą. Bet dabar prie pastarųjų metų obuolių kainų tokios investicijos neįmanomos“, – teigia Arvydas Paškevičius, Pasvalio r. bendrovės „Aukštikalnių sodai“direktorius.
Ūkio vadovas sako, kad normaliais metais surenkama iki puspenkto tūkstančio tonų obuolių, yra buvę metų, kai dėl šalnų derlius buvo dešimt kartų mažesnis, baiminamasi, kad ir šiemet taip gali atsitikti.
Ilgametis braškių augintojas Panevėžio rajone visus tris hektarus uždengęs plėvele, bet ir ji ne visur padėjo.
„Derlius bus mažesnis, derlius nebus rekordinis, kažkiek nušalo, ir uogytės brangesnės bus. Po 10 dienų pasirodys, kiek juodų žiedų. Jei būtų atvira, būtų 50 proc. nuvirinę“, – sako Jonas Zaborskis, Panevėžio r. ūkininkas.
Nušalę ir Babtų sodai, kur įsikūręs Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Pasak mokslininko, liūdna padėtis visuose versliniuose soduose.
„Derlius lietuviškų vaisių ir uogų bus ypač mažas, krizinė situacija – sodininkams. Jei jie surinks 10–20 procentų savo normalaus vidutinio derliaus, tai bus gerai. Toks rezultatas matosi po pirmųjų naktų didžiųjų šalnų.
Ko dar nesušaldė prieš tai buvusios, gali sušaldyti šios nakties šalnos. Jei mėgėjai dar gali apsisaugoti šiek tiek –vandens talpos, kad vanduo garuotų, ar kapinių žavakes uždegti, kad šilauma sklistų iš apačios, šiek tiek temperatūrą galima pakelti. Tai dideliuose plotuose 100 ha tokių priemonių neįmanoma pritaikyti“, – teigia Darius Kviklys, teigia sodininkystės ir daržininkystės instituto sk. vedėjas.
Šalnos – pavojingas stichinis reiškinys?
Stiprias pastarųjų naktų šalnas sinoptikai vadina stichiniu meteorologiniu reiškiniu, jos fiksuotos visoje Lietuvoje.
„Mes sakom, kad tai yra pavojingas stichinis meteorologinis reiškinys. Tai šiemet įvyko 12 d., anksčiau nei standartinė klimato norma. Svarbiausia, kad stiprokos – ant dirvos paviršiaus buvo 7–8 laipsniai. Žemesnėse vietose, sausesnėse daugiau.
Šiemet ore mes turėjom 3–4 laipsnius šalčio. Artimiausiomis naktimis laukiame tų stichinių šalnų, yra perspėtos ir organizacijos. Artimiausią naktį laukiame iki 5 laipsnių šalčio ore, o dirvos paviršiuje gali atšalti iki 7–8 šalčio“, – sako Izolda Marcinonienė, hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistė.
Paprastai pavojingiausios augalams šalnos fiksuojamos balandį, gegužę, tačiau neretai jų būna ir birželį, o kartais ir liepą.
Sinoptikai perspėja, kad šiąnakt laukia didžiausios šalnos šią savaitę, vietomis temperatūra gali nukristi net iki 7 laipsnių šalčio.
Salomėja Pranaitienė, Jūratė Anilionytė, Skirmantas Pabedinskas
