Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Ūkininkų žinios
Saulėgrąžų auginimas pasiteisina ne visiems
Iš 2 ha Klimavičiai prikulia apie 4 tonas saulėgrąžų sėklų.
Valstietis.lt 2024-10-11 09:54

Lietuvoje gana sparčiai didėja auginamų saulėgrąžų plotai – jos auginamos ne dėl grožio ar solidarumo su Ukraina, kuri saulėgrąžas laiko savo nacionaliniu augalu, o dėl ekonominio suinteresuotumo. Nors auginti šilumamėges saulėgrąžas Lietuvoje gamtos sąlygos kol kas dar ne itin palankios, šylant klimatui šis augalas vis labiau įsitvirtina ūkininkų laukuose kaip priešsėlis – dirvožemio maitintojas. Vilkaviškio rajone šiemet deklaruota iš viso 11,26 ha saulėgrąžų.

Sės ir kitais metais

Pajevonio seniūnijos ūkininkai Linas ir jo tėtis Gintautas Klimavičiai šiemet saulėgrąžoms šeimos ūkyje buvo skyrę 2 ha. Pradžioje didelių lūkesčių sako neturėję. Bet kai pavyko išauginti saulėgrąžų galvas, jos neblogai sunoko, nusprendė nusikulti. Augdamos saulėgrąžos dar pagerino dirvą ir kitoms kultūroms.

Ūkininkas Linas pasakojo, kad saulėgrąžas jie su tėčiu nusikūlė rugsėjo 26 dieną ir ruošėsi išvalyti, po to pasverti, įsivertinti derlingumą. Kai sėklos jau aruode, neneigė, kad lūkesčius jos pateisino, yra patenkinti. Vertino gerai, kad nereikėjo nekultų aparti. Augino natūraliai, nenaudojo chemikalų, trąšų.

„Saulėgrąžų sėklas naudojame savo šeimos reikmėms – spaudžiame aliejų. O kas atlieka, būna augalininkystės ūkio posėliams, dirvos pagerinimui. Jeigu vienam kitam draugui prireikia, tai tuomet labai nedideliais kiekiais dar ir parduodame, nes daug ir neturime. Auginome 2 ha saulėgrąžų, tai gal apytiksliai 4 tonos ir bus derliaus“, – apie saulėgrąžų derliaus panaudojimą pasakojo Linas.

Kuliant saulėgrąžų lauką, ūkio šeimininkus saulėgrąžų galvų sėklų drėgnumas tenkino. Vienos buvo jau labai sausos, kitos – dar drėgnos, tačiau jų nepaliko. Tame pačiame lauke, anot Lino, augalai subrendo nevienodai, nes priežasčių tam buvo dar pavasarį.

„Buvo sausas pavasaris, sėklos sudygo „lopais“ – nevienodai. Todėl rugsėjo pabaigoje vienuose „lopuose“ jau buvo sunokę nepriekaištingai, o kituose – dar truputį būtų reikėję palaukti, bet viską iškūlėme ir visos sėklos nuėjo į vieną „katilą“, – aiškino augintojas iš Pajevonio seniūnijos, aliejų iš išsiaugintų saulėgrąžų sėklų spaudžiantys tik šeimos reikmėms.

Klimavičių šeimą bendram susibūrimui suvienija saulėgrąžų žydėjimas. Pirmas iš dešinės – tėtis ūkininkas G.Klimavičius, pirmas iš kairės – L.Klimavičius.

Klimavičių ūkyje šiemet buvo antrieji saulėgrąžų auginimo metai. Jų pastebėjimu, šiemet saulėgrąžos nebuvo tokios geros kaip pernai. „Vasarą, kai siautėjo vėjas, labai daug saulėgrąžų stiebų sulaužė, suvartė. Dėl to nebuvo to ypatingo saulėgrąžų žydėjimo grožio, kuris buvo pernai. Mūsų lūkestis daugiau linksta link to, kad širdžiai mielas vaizdas prie namų, pro langą matyti geltonuojantys saulėgrąžų laukai, o išėjus į kiemą – aplinkui geltonuoja. Kitoks kraštovaizdis nei įprastai, mūsų kraštams dar neįprastas augalas“, – dėl pasirinkimo jas auginti nesigaili ūkininkas.

Saulėgrąžų auginimui Klimavičiai dirvos specialiai nerinko, sėjo ten, kur atsirado laisvos žemės plotai. L.Klimavičiaus nuomone, dirvai gerinti reikėtų daug skirtingų augalų, o čia pasisėja viena kultūra, todėl apčiuopiama nauda dirvai jis abejoja. Nukūlę saulėgrąžas, kitą dieną pasėjo kviečius. Taip darė ir pernai, o orai tam irgi netrukdė. Kitiems metams Klimavičiai jau numatę žemės plotą, tad neabejoja, kad saulėgrąžas sės trečią sezoną. „Bent jau nusiteikę, kad bus, matysim, kaip viskas susiklostys“, – teigė Linas.

Iš derliaus vėl spaus aliejų

Pernai išaugintas ir nusikultas saulėgrąžų sėklas Klimavičiai naudojo maistinio aliejaus spaudimui. Žaliava atitiko kokybę. Tą nori pakartoti ir šiemet. „Viskas gerai. Maistui aliejų naudojome. Dar šiandien yra žaliavos, spaudžiame iš pernykščių, o išspaudas sunaudojame savo sodyboje auginamoms vištoms dedeklėms – išspaudas maišome į jų lesalus. Vištos neišduoda, ar skanu, tik matome, kad sulesa. Taip gauna kitokį visavertį maistą ir įvairesnių medžiagų, nei esančias kviečiuose ar avižose“, – apie išspaudų panaudojimą paukščiams lesinti kalbėjo ūkininkas.

Jie panaudoja ir išvalas. Kai išvalo nukultas saulėgrąžas, ten būna smulkių sėklelių, kurias palieka palesinti žiemai gamtoje gyvenantiems paukščiams. Todėl, anot Lino, jie iš saulėgrąžų sunaudoja viską, kas tik yra.

Ar patartų ir kitiems Lietuvos ūkiams plačiau įsileisti saulėgrąžas, paįvairinti sėjomainą, Linas suabejojo, teigdamas, kad saulėgrąžos – ne mūsų kraštų augalas. Jo teigimu, gerai, kad per pastaruosius keletą metų pasitaikė sausi rugsėjai – saulėgrąžos sunoksta ir yra pakankamai geros kokybės. Tačiau jeigu rudenį orai nors kiek kitaip susidėliotų, reikėtų jas palikti nekultas lauke ir aparti. Be to, paukščiai daug iš galvų išlesa, o jeigu drėgna, tai dar ir supūva, tad nuostolių neišvengtų. Jam yra tekę girdėti įvairių patirčių iš kitų Lietuvos saulėgrąžų augintojų. Kaip ir daugelį svetimų kraštų augalų, saulėgrąžas auginti Lietuvoje yra rizikinga.

„Tai šilumamėgis augalas, kuriam reikia ilgo šiltojo periodo. Jų ilga vegetacija, o Lietuvoje viskas per daug greitai vyksta. Nors dabar, kai vyksta globalus klimato šilimas, gal ir ateis tas laikas, kai piečiau auginamos kultūros slinksis į šiaurę. Šiemet labai daug kas pradėjo auginti saulėgrąžas tiek ūkiuose, tiek pramogai, o pernai Vilkaviškio rajone jos buvo dar kaip „bomba“. Kai mūsų laukas pražydo, mašinų prie kelio būdavo begalė. Iš visos Lietuvos žmonės čia važiavo. Šiemet jau aprimę. Jau daugiau kur jų buvo. Žmonės tiek nesikoncentravo į vieną vietą, išsibarstė“, – kad laukai buvo tapę dėmesio centru, pamena L.Klimavičius.

Lino ir jo tėčio Gintauto ūkiuose pagrindines pajamas duoda grūdinės kultūros, gyvulių jie nelaiko. Saulėgrąžos įsileistos, bet joms vyrai skiria mažiau patogų, kartais kiek kreivesnį lauką, kuriame javus prižiūrėti sudėtingiau. Siekis, kad užsiaugintų saulėgrąžų aliejui, savam stalui. Todėl plėsti saulėgrąžų plotų Klimavičiai nesiruošia.

Jo atmintyje išlikę, kad vakarais pro šalį važiuojančios mašinos sustodavo ir lankytojai lindo į saulėgrąžas, jas skynė ir nešėsi į bagažines, ko tik nesugalvodavo. Pasidalinti su laukiniais gyvūnais jam gal ir negaila, bet su mąstančiomis būtybėmis – žmonėmis, esą kitaip. Ne visi kultūringi. „Atvažiuotų, paprašytų, tai duotum, bet atvažiavę patys rauna, peša, išmindžioja eidami fotografuotis. Koks čia pavyzdys? Jeigu pas žmogų į kiemą ateitum ir jo gėlyne sugalvotum nuotrauką pasidaryti?“ – lygino ūkininkas.

Lino ir jo tėčio Gintauto ūkiuose pagrindines pajamas duoda grūdinės kultūros, gyvulių jie nelaiko. Saulėgrąžos įsileistos, bet joms vyrai skiria mažiau patogų, kartais kiek kreivesnį lauką, kuriame javus prižiūrėti sudėtingiau. Siekis, kad užsiaugintų saulėgrąžų aliejui, savam stalui. Todėl plėsti saulėgrąžų plotų Klimavičiai nesiruošia.

Patirtis – daugiau eksperimentas

Keturvalakių seniūnijos ūkininkas Darius Šlekys šiemet bene daugiausia iš Vilkaviškio rajono ūkininkų buvo pasėjęs saulėgrąžų. Jo ūkyje augo 3,40 ha eksperimentinių saulėgrąžų. Auginti sekėsi, bet iš to finansinės naudos, kaip pripažino ūkio savininkas, beveik jokios, tik dirvai pagerinti ir dėl grožio, kuris taip pat žmonėms yra svarbus.

„Manau, jog pasėję saulėgrąžas kažko nesutaupysime. Paprasčiausiai ten, kur sėjau, buvo labai prasta žemė – smėlis. Bet kokią kultūrą joje pasėjęs jokios naudos negauni, tai ir buvo sugalvota – sėti saulėgrąžų“, – kodėl sėjo saulėgrąžas pasakojo D.Šlekys.

Šilumamėgis augalas Dariaus ūkio laukuose įsitvirtino „ne kažką ten taip gerai“, kaip pačiam ūkio šeimininkui norėjosi. Saulėgrąžų užaugo, bet ne kūlimui. Rugsėjui baigiantis, ūkininkas įvertino derlių ir nusprendė nekulti – laukas sulėkščiuotas ir jame pasėti žieminiai kviečiai. Taip buvo geriau nei užsiimti saulėgrąžų kūlimu.

„Pirmiausia, pagal subrendimą kulti buvo dar per anksti. Būtų reikėję ilgiau saulėgrąžas nokinti, nes vienų galvos buvo sunokusios, o kitų – dar žalios. Laukti ilgiau jau nebuvo kada, norėjome jų vietoje, po saulėgrąžų pasėti javus“, – pasakojo pirmą kartą šią kultūrą auginęs ūkininkas, vadindamas tiesiog labiau pabandymu.

Pirmą kartą augindamas saulėgrąžas D.Šlekys jų nekūlė, tiesiog sulėkščiavo ir pasėjo kviečius, norėdamas geresnio jų derliaus. „Kažką panašaus, kad kažkiek pagerinčiau dirvą. Ar padės, ar nepadės, žiūrėsime kitais metais“, – sakė saulėgrąžų augintojas.

Ūkininkas skaičiavo, kad pinigų kainavo įsigyjant saulėgrąžų sėklą, o jas pasėjus jokios pinigų reikalaujančios priežiūros nereikėjo – joms nedavė jokių trąšų, augalų apsaugos priemonių. Kaip sakė pats šeimininkas, „pasėjo ir viskas“. Pačios augo, galvas susuko. Buvo retesnės, nes smėlyje augo, o dar vasara buvo labai karšta, tai nudegė. Ten, kur augo geresnėje dirvoje, turėjo pasėjęs prie namų aplinkui daržą, buvo gražu žiūrėti kaip sužydo. Tačiau augino ne tik dėl grožio, bet ir dėl kitokios naudos ūkiui. Po šių metų eksperimento D.Šlekys kitiems metams, ko gero, nepasiliks žemės saulėgrąžoms auginti.

„Tai, kažin, daugiau už mane jau niekas rajone neturėjo?“ – retoriškai klausė ūkininkas, beveik apsisprendęs, kad jam su saulėgrąžomis – ne pakeliui.

Pagrindines pajamas Dariaus ūkis gauna iš grūdinių kultūrų – kviečių, rapsų – auginimo. Jie ir toliau lieka ūkyje, o saulėgrąžos nepateisino lūkesčių. „Gal saulėgrąžų daugiau nebandysiu“, – svarstė jis. Darius saulėgrąžų lauką sulėkščiavo apie rugsėjo 10 dieną.

Jų brandinimui-nokinimui dar trūko apie mėnesio. „Vienos jau buvo sunokusios ir išlestos žvirbliukų, kitos – dar žalios. Paukščiams labai patinka, matyt, buvo skanu. Taip kad jokios apčiuopiamesnės finansinės naudos negavome, bet pabandėme, pasidžiaugėme, pasigrožėjome ir viskas, net nenusifotografavau tame gražiame lauke“, – atviravo Keturvalakių seniūnijos augalininkystės ūkio savininkas.

Ar kitiems ūkininkams patartų auginti saulėgrąžas, jis dvejoja. Tuo geriau tegul užsiima žemės ūkio specialistai. Anot Dariaus, Vilkaviškio rajone kūrybingi žmonės saulėgrąžų laukuose net labirintus, skirtus žmonių pramogai, įsirengė. „Kodėl gi ne, jeigu tik nori, tegul sėja žmonės saulėgrąžas ir kitais metais. Bet jeigu ūkiams auginti tikintis naudos, tai pas mus, Vilkaviškio krašte, kažin ar čia kas nors tuo plačiau užsiima?“ – abejodamas teigė D.Šlekys.

Lauką išlaužė, išvartė vėtra

Bartninkų seniūnijos ūkininkas Evaldas Kačinauskas taip pat šiemet pirmą kartą į savo ūkį buvo įsileidęs saulėgrąžas ir joms skyręs 1,12 ha. Jaunas vyras sakė, kad sėdamas šią kultūrą planavo saulėgrąžas kulti, bet vasarą praslinkusi audra daug saulėgrąžų išlaužė, išvartė. Gamtai pakišus koją toks sumanymas jam nepavyko, tad rudens pradžioje saulėgrąžas įterpė į žemę – tiesiog sulėkščiavo, o saulėgrąžų vietoje pasėjo žieminius kviečius.

E.Kačinauskui dėl to nebuvo apmaudu, nes itin daug darbo į saulėgrąžų auginimą jis neįdėjo. Pasėjus atsirado žolių, bet patys gan sparčiai augantys augalai jas nustelbė. Todėl didelio įdirbio nebuvo. Tik sėklą pirko, ši kainavo. Kitais metais Evaldas neplanuoja auginti saulėgrąžų. Jeigu būtų galėjęs išsikulti, tuomet sėklas naudotų posėliams, žaliesiems pūdymams. Turėtų savo nuosavos sėklos, nereikėtų pirkti. Dėl to jis ir augino geltonžiedes saulėgrąžas. Norėjo nors šiek tiek jų nusikulti. Išauginti aliejaus spaudimui tinkamos kokybės žaliavos net negalvojo.

„Labai mažą plotą sėjau. Tik dėl to, kad turėčiau posėliams“, – sakė augalininkystės ūkio šeimininkas. E.Kačinausko ūkyje auginami kviečiai, rapsai, miežiai. Šilumamėgių saulėgrąžų auginimą Vilkaviškio krašte Evaldas vertina atsargiai. Anot jo, kai pats augino ir nesugebėjo nukulti, tai sunku net patarti. Jo teigimu, jeigu kitiems ūkininkams pavyko saulėgrąžas nusikulti, jiems dėkingiau. Jam pačiam gamta neleido.

„Dar manau, kad jei ir pavyktų nukulti saulėgrąžas, reikėtų derliui ir džiovyklos. Abejoju, ar Lietuvoje pavyktų nukulti tokios drėgmės, kad be džiovinimo jas būtų galima sandėliuoti. Manau, nedžiovintos jos neišsistovėtų, o džiovyklos ūkyje kol kas neturiu. Manau, kad dar ir tokia iškiltų problema, jeigu kas norėtų didesnius jų plotus užsiauginti“, – kalbėjo ūkininkas Evaldas iš Bartninkų seniūnijos.

Saulėgrąžų auginimas Lietuvoje 

Metai    augintojai   plotai, ha

2024      132              217,09

2023       67               110,67

2022      102              242,22

2021      47                43,47

Rekomenduojami video