Afrikinis kiaulių maras (AKM), prieš beveik dešimtmetį supurtęs visą šalies kiaulininkystės sektorių, iki šiol ūkininkams neleidžia ramiai atsikvėpti. Dėl ligos plitimo buvo sunaikinta daug gyvulių, smarkiai sumažėjo ir Lietuvos šernų populiacija. Siekiant aiškesnės šernų apskaitos, pirmą kartą Lietuvoje pristatytas inovacinis projektas, kuriuo siekiama sukurti technologiją, gebančią iš paukščio skrydžio pastebėti ir registruoti miškuose esančius šernus.

Padės rinkti informaciją

Balandžio 4 d. Trakų rajone susirinkusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Valstybinės miškų urėdijos, medžiotojų ir gamtosaugos atstovams buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje inovacinis projektas „Šernų populiacijos valdymas afrikinio kiaulių maro kontrolei“. Pristatyme įžanginį žodį sakęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis akcentavo, kad AKM atnešė daug negandų visam gyvulininkystės sektoriui, praktiškai neliko smulkių kiaulių augintojų. Ši liga toliau siaučia atskiruose šalies regionuose, todėl teko ieškoti būdų, kaip būtų galima prisidėti prie šios problemos sprendimo, rasti būdą, padedantį efektyvinti šernų stebėseną.

„Viso to kaltininkas yra šernas. Dėl to buvo pradėta mažinti šernų populiaciją. Nors kontrolė buvo griežta, AKM vis tiek niekur nedingo. Augintojai medžiotojams turėjo priekaištų, esą šernų populiacija mažinama per lėtai, medžiotojai atkirsdavo, kad jie tinkamai užtikrina kontrolę. Kadangi žiemos pas mus gana šiltos, suskaičiuoti šernus tapo beveik neįmanoma, dėl to kilo mintis juos registruoti kitais metodais. Teko perskaityti nemažai įvairios užsienio literatūros, sužinojome, kad buvo sukurta AKM kontrolės sistema, kuri yra paremta aerodistanciniais metodais“, – projektą pristatė ŽŪR direktorius S.Dimaitis.

Skaičiuoti padeda dirbtinis intelektas

Projektą įgyvendinusios agro ir maisto technologinių inovacijų įmonės „Art21“ atstovas Linas Didžiulevičius paaiškino, kad šiuo metu kuriama ir nuolat tobulinama šernų apskaitos ir kontrolės sistema yra paremta aerodistanciniais metodais surenkamų terminių vaizdų duomenų analize bei apdorojimu pasitelkiant automatizuotus objektų atpažinimo algoritmus. Ši sistema veterinarijos specialistams, medžiotojams, miškininkams gali padėti surinkti duomenis apie šernų populiaciją išžvalgytuose plotuose. Naudojant modernius mašininio mokymo algoritmus sukurta sistema apdorotuose vaizduose geba identifikuoti pavienius šernus ir analizės duomenis pateikti žemėlapio pavidalu. Šiame žemėlapyje sistema taip pat pažymi aptiktus šernus ir įvertinta jų skaičių nagrinėjamame plote.

Mokė dirbtinį intelektą atpažinti šernus

Pasak įmonės „Art21“ atstovo, projektas prasidėjo nuo to, kad dirbtinį intelektą, paremtą neuroniniais tinklais, teko išmokyti išskirti šernus iš kitų miško gyvūnų. „Pirmiausia reikėjo apmokyti mūsų kuriamą sistemą. Bepilotės skraidyklės su termovizoriumi kyla virš miško, žvalgo apylinkes. Sistemai reikėjo išmokti iš visų miško žvėrių išskirti šernus. Turėjome atlikti daug mokomųjų skrydžių tam, kad surinktume duomenis, kuriuos būtų galima palyginti. Pirminius skrydžius atlikome Latvijoje, uždaruose aptvaruose, kur dar buvo leidžiama laikyti šernus. Vėliau skrydžius vykdėme ir Lietuvoje. Gautus duomenis analizavome, kūrėme algoritmus“, – projekto eigą pristatė L.Didžiulevičius.

Šernų apskaitos ir kontrolės sistema veterinarijos specialistams, medžiotojams, miškininkams gali padėti surinkti duomenis apie šernų populiaciją išžvalgytuose plotuose.

Bepilotės skraidyklės su termovizoriumi gali skristi žiemą, pavasarį, rudenį, tačiau dėl tankios lapijos vasarą šernų stebėseną iš dangaus vykdyti sudėtinga. Šiandieną sukurta sistema, gebanti išžvalgyti ne mažiau kaip 100 ha miško plotą. „Žiemą, kai labai šalta, su termovizoriumi sekdami šernų bandas, matome dar liekančias karštas jų pėdas. Taip pat sistema mokosi atpažinti šernų jauniklius. Atlikome daug skrydžių, siekdami išmokti, kokiu greičiu skristi, kokiu kampu pasukti kamerą, kad gautume tiksliausius duomenis. Duomenis renkame jau dvejus metus. Surinktų duomenų patikimumas siekia 85 proc. ir daugiau“, – kalbėjo „Art21“ atstovas.

Žvalgo miškus dieną ir naktį

Demonstracijoje susirinkusiems miškininkams, medžiotojams ir veterinarijos specialistams taip pat rūpėjo išsiaiškinti, ar bepilotės skraidyklės termovizorius gali užfiksuoti šernus tiek eglynuose, tiek jaunuolynuose. L.Didžiulevičius patikino, kad skraidymai buvo atlikti įvairiuose miškuose, tačiau jis sutiko, kad itin tankiai sužėlusiuose miškuose termovizorius šernų gali neužfiksuoti.

„Tai pirmieji technologijos žingsniai, tobuliname šią sistemą. Suprantame, kad miško žvėrys daugiau judėti pradeda naktį, todėl nemažai skrydžių buvo atliekami tamsiuoju paros metus, kai šernai išlenda iš eglynų, tankių žolynų į palaukes maitintis“, – tikino jis.

Po aptarimo bepilotė skraidyklė pakilo į orą ir sklęsdama virš miško ėmė ieškoti šernų. Parodomasis bepilotės skraidyklės žvalgybinis skrydis vyko virš Trakų rajono miškų, 30 ha plote aptiktas vienas šernas. „Nors oro sąlygos nelepino, skrydis buvo sėkmingas, miško pakraštyje pavyko užfiksuoti šerną“, – susirinkusiems dalyviams termovizoriaus kamera įamžintą šerno nuotrauką demonstravo L.Didžiulevičius.

Projekto pristatyme dalyvavęs VMVT specialistas Vaidas Jonušaitis taip pat pastebėjo, kad Vokietijoje bepilotės skraidyklės su termovizoriais jau gali identifikuoti ir šernų gaišenas, nes jos gesdamos išskiria šilumą.

Šernų populiacijos valdymo planas

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas supranta, kad nuo tiriamojo darbo iki praktinio taikymo turi praeiti netrumpas bandymų ir ieškojimų laikas, tačiau jis tikisi, kad ši inovacija padėtų tiksliau suskaičiuoti šernus konkrečiame miške, lokalizuoti AKM užkrato zonas.

„AKM niekur nedingo. Neseniai su VMVT specialistu dr. Mariumi Masiuliu diskutavome šia tema. Pernai AKM protrūkiai fiksuoti Jurbarko, Šakių ir Molėtų rajonų kiaulių ūkiuose. AKM vėl plečiasi, o kai kur skinasi kelią ten, kur jo nebuvo. Turime ilgalaikę problemą, kurią gyvybiškai svarbu spręsti. Dabar Europos Komisija įpareigos Lietuvą parengti šernų populiacijos valdymo planą. Iki šiol šis planas buvo tik rekomendacija, o dabar jį turėti bus privalu“, – teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A.Baravykas.