Spalio 19 d. vykusiame Telšių rajono ūkininkų sąjungos konkurse „Metų ūkis 2023“ pagerbti geriausi šio rajono ūkininkai. Šiemet konkurso prioritetas – pieno ūkiai. Nors šventėje buvo jaučiama pakili nuotaika, ūkininkai neslėpė, kad šie metai buvo vieni sunkiausių jų ūkininkavimo istorijoje. Renginyje kalbėta ne tik apie gamtinius iššūkius, bet ir apie pieno krizę, pagerbti aktyviausi pienininkai, dalyvavę protesto akcijoje „Nemokamo pieno (ne)būna“.

Metai buvo ir išlieka sudėtingi

Šiemet Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuojamas konkursas „Metų ūkis 2023“ – jubiliejinis. Jis organizuojamas jau 30 kartą. Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pasidžiaugė, kad net pandemija nenutraukė šios gražios tradicijos ir kiekvienais metais rajone lankomi ir renkami patys pažangiausi ūkiai. Pasak jos, šio konkurso tikslas – išrinkti geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis modernaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Konkursas suteikia galimybę artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie yra arčiausiai žemės, daugiau išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus, o įvertinus pasiektus rezultatus bei patirtį – pasimokyti.

„Nors šiandieną šventė, dauguma ūkininkų sutiks, kad šie metai mums buvo itin sunkūs. Šiuo metu esame pačiame dugne ir labai tikiuosi, kad nuo jo atsispirsime ir kilsime aukštyn. Metus sutikome su pieno krize, pavasarį lydėjo šalnos, vasarą – sausra. Ko šalnos neįveikė – pribaigė sausra. Rudenį mūsų kraštas gavo itin daug lietaus, kukurūzai skendi pelkėse, ūkininkai gaudo kiekvieną giedros valandą. Viliamės, kad su visomis negandomis susitvarkysime ir dirbsime toliau“, – vylėsi Z.Dargienė.

Padėka pilietiškiausiems ūkiams

Renginyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis įteikė padėkas ūkininkams, aktyviai kovojusiems už tai, kad būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į pieno krizę, už aktyvią pilietinę poziciją akcijoje „Nemokamo pieno (ne)būna“, kurios metu trimis pienovežiais buvo išdalinta 40 tonų pieno penkiuose miestuose: Telšiuose, Mažeikiuose, Kuršėnuose, Šiauliuose ir Kaune. ŽŪR direktorius padėkas ir dovanas įteikė net 36 ūkininkams.

„ŽŪR bendruomenės vardu dėkojame visiems ūkininkams už susitelkimą, bendrą darbą. Visi pamatėme, kad susitelkimas – didelė jėga. Linkiu, kad išliktumėte vieningi“, – pabrėžė S.Dimaitis.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovė pažymėjo, kad minėta akcija buvo nukreipta ne prieš konkretų pieno supirkėją – visa tai buvo skirta visuomenės dėmesiui atkreipti. „Manau, kad mums pavyko, nes visuomenė pamatė, kokią kainą gauname už pieną. Ačiū visiems prisidėjusiems prie šios akcijos. Esate didvyriai, su dauguma iš jūsų vykome į mitingus prie Žemės ūkio ministerijos“, – už pademonstruotą vienybę dėkojo Z.Dargienė.

Pieno savikainą mažins soja

Šiais metais, kaip ir kasmet, konkurse dalyvavo geriausi ūkiai iš kiekvienos seniūnijos, dešimt ūkių varžėsi tarpusavyje. Tarp dešimties geriausių buvo ir Ričardas Pliuskus. Jaunasis ūkininkas Viešvėnų seniūnijoje petys petin dirba drauge su tėvais. Ūkininkauti šeimyna pradėjo nuo 11 karvių 1999 metais, o šiandien turi 105 piendaves, dirba apie 150 ha žemės, iš kurių 80 ha nuosavos. R.Pliuska savarankiškai vysto augalininkystės ūkį, padeda paruošti dalį pašarų piendavėms. Šiemet jis ėmėsi auginti išskirtinę Žemaitijoje kultūrą – soją.

„Sojas ėmiausi sėti dėl pieno kainos, norėjau sumažinti pieno gamybos savikainą, – sprendimą kalvotoje Žemaitijoje auginti netradicinį augalą motyvavo R.Pliuskus. – Šiemet pasėjau jas tiesiog išbandymui, pažiūrėti kaip jos auga, kokia specifika, o kitąmet jau esu numatęs sėti 20 ha. Žinau, kad sojos auga Marijampolės, Panevėžio kraštuose, o dabar ir Telšiuose. Šiandieną dar turiu vieną sojos veislę, kuri dar visiškai žalia, pjauti dar anksti. Kol kas nupjoviau tik veislę „Laima“, byrėjo 2,3 t/ha.“

Jaunasis ūkininkas sakė, kad sojų auginimas visiškai kitoks nei mums jau įprastų pupų ar žirnių. Skiriasi sėjos laikas, jas į dirvą Lietuvoje žemdirbiai beria antrą gegužės dekadą, nes jos jautrios šalnoms. Ričardas apgailestavo, kad kol kas mūsų šalyje nėra registruotų augalų apsaugos priemonių, kurios tiktų sojoms, todėl tenka derlių auginti be pesticidų.

Jis taip pat augino rapsus, kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius. Visų pasėlių derlius buvo vidutinis. „Apie penktadalį grūdų pasilieku, kitus – parduodu. Dar esu jaunas, man tik 33 metai, ūkininkauju tik ketvirti metai, neturiu sąlygų laikyti daugiau grūdų per žiemą“, – pridūrė R.Pliuskus.

Paklaustas, kas patraukė grįžti į ūkį ir dirbti kartu su tėvais, jaunasis ūkininkas plačiai nusišypsojo: „Nuo aštuonerių metų vairuoju traktorių.“ Jis ūkininkavimą vadina ne darbu, o gyvenimo būdu. Sėkmingai baigęs agronomijos studijas, jis spirgėjo teorines žinias pagaliau taikyti praktikoje. Tiesa, kalbėdamas apie ateities perspektyvas Ričardas ne toks optimistiškas – smukusi grūdų ir pieno supirkimo kaina demotyvuoja. Nei jis, nei jo tėvai apie plėtrą jau negalvoja, stengiasi išsilaikyti, kad pajėgtų įvykdyti visus šiuo metu prisiimtus įsipareigojimus.

Dvi gyvulininkystės kryptys

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, išrinkti trys pažangiausi Telšių rajono ūkiai. „Metų ūkio“ komisija kasmet stengėsi ieškoti naujų veidų ir vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams, išrinkti ūkius, kurie padarė didžiausią pažangą, plėtrą. Šiemet konkurso epicentre – pieno ūkiai. Dauguma sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonėse, vykdo ekologinį ūkininkavimą, diegia modernią techniką.

I vietos nugalėtojais pripažintas Zitos ir Dainiaus Dargių ekologinis ūkis. Jiedu ūkininkauja nuo 2007 metų. Pradėjo nuo 5 ha, ūkis buvo įkurtas pagal jaunojo ūkininko programą, įsigyta tuo metu reikalinga technika. Tiesa, iš pradžių veikė tik augalininkystės ūkis, tik vėliau, pamažu jauna šeima ne tik pradėjo plėsti ūkį pagal dirbamos žemės plotą, bet ir ėmė investuoti į pastatus: pastatė fermą, kitam pastatui pakeitė stogą, įrengė angarą, silosines, o dabar planuoja atnaujinti mėšlo valymo įrengimus.

Šiuo metu Dainius turi pienininkystės ūkį, Zita – mėsinių galvijų. Daugiausia augina aubrakus, angusų mišrūnus. Bendrai dirba per 600 ha žemės, iš kurių daugiau kaip 85 proc. ploto sudaro pievos, nes galvijai šiltuoju metų laiku ganosi pievose, mėsiniai galvijai ganomi ekstensyviai. Pagal poreikį sėjamos grūdinės kultūros, laikoma apie 320 galvijų: 150 pieninių galvijų, iš kurių yra 80 piendavių, ir 170 mėsinių galvijų.

„Šiuo metu į pieno ūkį nusprendėme daugiau neinvestuoti, nes norime daugiau pailsėti. Tokia ūkininkavimo kryptis reikalauja tikrai nemažai laiko, jėgų. Turime samdomą melžėją, tačiau suprantame, kad darbuotojai nėra amžini. Kaime surasti darbuotojų tikrai sudėtinga. Šiuo metu esame įsipareigoję dar tris metus išlaikyti pienines karves, o vėliau svarstome piendaves keisti į mėsinius galvijus. Tokia mūsų ateities kryptis. Mūsų daug kas klausia, ką darysime, jei pieno kaina vėl pakils. Tai nebepakeis mūsų sprendimo, pienininkystėje nepasiliksime, į šią sritį daugiau neinvestuojame“, – tikino Z.Dargienė.

Kartų kaitą užtikrinę ūkiai

Lauros ir Deivido Gerybų ūkis, pelnęs II vietą, taip pat puoselėja pienininkystę. Šeima ūkininkauja nuo 2015 metų, dirba apie 125 ha žemės, iš kurių 65 ha nuosavos, laiko apie 105 galvijų, iš jų – 59 melžiamos karvės. Deividas prisiminė, kad ūkiui stotis ant kojų iš pat pradžių buvo nelengva, po truputį ūkį plėtė, nuolat tvarkė ir puoselėjo sodybą.

„Buvau išvykęs padirbėti į užsienį, plušau Ispanijoje, tačiau ten nepatiko, grįžau į tėviškę. Dabar dirbame kartu su tėvais, melžiame karves. Žinoma, šiuos metus lydėjo krizė, gavome paramą, tačiau ji buvo tik simbolinė. Už gautą paramą galima nupirkti du papildomus šieno ritinius. Jeigu ir toliau laikysis tokios žemos pieno supirkimo kainos, rimtai svarstome pereiti prie mėsinių galvijų. Dar dvejus metus privalome melžti karves, turime įsipareigojimų“, – atvirai kalbėjo D.Geryba.

Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime, užtikrinant kartų kaitą vystant šeimos ūkį, III vieta skirta Akvilės ir Antano Rusių šeimai, taip pat puoselėjančiai pienininkystės ūkį. Šeimyna ūkininkauja nuo 2020 metų, dirba apie 120 ha žemės. Ūkininkė sudalyvavo jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje, toliau dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programoje. Šiandieną prižiūri 100 pieninių galvijų, iš kurių yra 50 melžiamų karvių.

Akvilė iki perimant ūkį į savo rankas dirbo mokytoja, auklėjo pradinių klasių mokinukus, darželinukus. „Kur dirbti sunkiau – mokykloje ar ūkyje? Tiesą pasakius, abu darbai pilni iššūkių, – pripažino A.Rusienė. – Šie metai buvo tikrai sunkūs, tačiau rankų nenuleidžiame.“

Ūkis ieško pirkėjo

Deja, vienas ūkis, dalyvavęs „Metų ūkis 2023“ konkurse, pranešė liūdną žinią. Savo 100 karvių ūkį jie likviduoja – ūkis parduodamas. Naujų šeimininkų ieško Upynos seniūnijoje įsikūręs Alvydo ir Onos Šimkų pienininkystės ūkis, kuriame ūkininkai triūsė nuo 1992 metų. Pradėję nuo 5 telyčių, dabar augina 100 melžiamų pieninių karvių ir 50 prieauglio. Ūkio išskirtinumas – karvės turi A2A2 geną, vadinasi, pienas nesukelia alergijos. Šimkai dirba apie 200 ha žemės, iš kurių 130 ha nuosavos. Pagal poreikį atnaujinama technika, pakeistas fermos stogas. Tačiau neturėdama kam perduoti ūkio, jo šeimyna atsisako.

„Kai su komisija lankėmės jų ūkyje, jie prasitarė, kad ūkį nori parduoti, nes nebeturi kam jo perduoti. Pamanėme, kad gal šeima juokauja, tačiau vėliau pamatėme, kad jau įkeltas skelbimas, ūkininkai jau pavargo. Jie yra garbaus amžiaus, vaikai kaime dirbti nenori“, – apgailestavo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Z.Dargienė.

Renginį „Metų ūkis 2023“ vainikavo šventinė programa, o ūkininkams už jų įdedamą triūsą savo dainomis atsidėkojo grupė „El Fuego“.