LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Privačių valdų savininkai, kurie savo žemės sklypus yra apsitvėrę metalinėmis ar vielinėmis tvoromis, sulaukia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) raginimų įžeminti šias tvoras arba jas nugriauti, pakeisti medinėmis, plastikinėmis, nes esą elektros oro linijų apsaugos zonoje esančios metalinės, vielinės tvoros gali sukelti pavojų gyvybei. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama susimokėti nemažas sumas už tvorų įžeminimą, nors pavojų keliantys elektros laidai, stulpai jiems nepriklauso.
Papiktino reikalavimai
„Jei į elektros oro linijos apsaugos zoną ar jos dalį patenka privačioje nuosavybėje įrengta vielinė ar metalinė tvora, tai pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles tokia tvora turi būti įrengta pagal specialius reikalavimus. Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ rūpi gyventojų saugumas, todėl ESO įspėja žemės ar statinių savininkus, kad elektros oro linijų apsaugos zonose esančios vielinės aptvaros, metalinės tvoros gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.
Pagal Elektros tinklų apsaugos ir Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, elektros oro linijai kertant privačią nuosavybę ir po ja esant kokiems nors statiniams, pavyzdžiui, tvorai, privalu įspėti žemės ar statinių savininkus, kad po elektros oro linijomis įrengti statiniai gali kelti grėsmę sveikatai ir gyvybei.
Apsaugos zonose esančios tvoros, elektriniai piemenys, šiltnamiai ir pan. turi būti įžeminti ne didesne kaip 30 Ω varža, o atskiri vielinių ar metalinių tvorų fragmentai turi turėti tarpus arba jų dalys turi būti pakeistos į kitas medžiagas (plastiko ar medžio), nelaidžias elektros srovei.
Vilniaus rajono gyventojas (pavardė redakcijai žinoma) gavęs ESO laišką-raginimą įžeminti ar pakeisti metalinę tvorą, pasipiktino tokiais reikalavimais.
„Reikalauja, kad nusigriautume tvoras ar jas įžemintume už savo pinigus. Mūsų tvoros pastatytos žymiai anksčiau, nei jie pravedė elektros oro linijas. Galėjo pakloti kabelį po žeme, ir nebūtų šios problemos. Jei elektros oro linijos kelia pavojų žmonėms, tai ESO turi pasirūpinti, kad taip nebūtų. Elektros laidai, stulpai – jų nuosavybė, jie iš to uždirba, o gyventojai kažkodėl dar turi apmokėti jų saugumą“, – piktinosi pašnekovas.
Jis nenusiteikęs versti tvoros ar ją įžeminti, juo labiau kad jo tvora pastatyta anksčiau, nei virš jos atsirado elektros laidai ar tai reglamentuojančios taisyklės. Vilniaus rajono gyventojas mano, jog tokie reikalavimai – būdas pasipinigauti.
„Be to, net ir norėdami, ne visi gyventojai galėtų įgyvendinti ESO reikalavimus ir įžeminti savo tvoras. Gyvenantiems iš kuklių pensijų, minimalių algų tai būtų nepakeliama finansinė našta. Gal didmiesčių gyventojams tai nesudarytų problemos, bet regionuose, kaimiškose vietovėse žmonių pragyvenimo lygis kur kas žemesnis, mes skaičiuojame kiekvieną eurą. Bendrovė mums teikia paslaugas – tiekia elektrą, už kurią mes sumokame, tai kodėl dar turėtume apmokėti jų teikiamos paslaugos saugumą? Juk elektros laidai, kurie driekiasi virš mano sklypo, nėra mano nuosavybė. Todėl ne man reikėtų rūpintis, kad jie nepridarytų bėdos“, – stebėjosi pašnekovas.
Ne kiekvienam pakeliama našta
Gyventojai stebisi, kad ESO neranda pinigų įžeminti bendrovei „neįtinkančias“ tvoras. Yra dar daug vietovių, kur elektra pas žmones ateina ant sovietinių stulpų kabančiais laidais, o žmonės po jais gyvena daugybę metų. Elektrą tiekianti bendrovė ESO įspėja, esą taip arti laidų žmonės gyvena mirtiname pavojuje. Jei jie nutrūks, nukris ant metalinių tvorų, elektra žmones gali nužudyti.
ESO laiškų sulaukė įvairių šalies rajonų privačių valdų savininkai. Šakių rajono gyventoja (pavardė redakcijai žinoma) neseniai taip pat gavo bendrovės laišką, kuriame ji raginama pagal reikalavimus susitvarkyti vielinę tvorą.
„Pranešame, kad atlikus elektros oro linijų apžiūrą nustatėme, kad jums nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengta vielinė aptvara / metalinė tvora, kuri neatitinka Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimų. Informuojame, kad įvykus gedimui, netinkamai įrengtos vielinės, metalinės tvoros elektros oro linijų apsaugos zonoje gali sukelti pavojų jūsų gyvybei. Prašome jūsų pasirinkti patogiausią būdą ir pašalinti įrengtos vielinės, metalinės tvoros neatitikimus“, – rašoma ESO laiške.
Neatitikimus, kaip įvardija ESO, gyventoja turi pašalinti iki rugsėjo mėnesio, ir tai padaryti galima keliais būdais – metalinę tvorą įrengti pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus ir ESO pateikti įžemintų varžų matavimo protokolus arba pakeisti vielinę, metalinę tvoros dalį elektros oro linijos apsaugos zonoje į medinę ar plastikinę. Kitas būdas – išmontuoti vielinės, metalinės tvoros dalį elektros oro linijos apsaugos zonoje. Tačiau labiausiai gyventojus nustebino ketvirtas ESO siūlomas būdas – pateikti paraišką dėl sklype esančios elektros oro linijos perkėlimo ar rekonstravimo savo asmeninėmis lėšomis.
„Daug metų stovi vielinė tvora ir niekam nekliudė, dabar staiga pasidarė netinkama. Elektros oro linijas tiesė ESO, o jei jos kelia pavojų, perkelti jas kažkodėl turi gyventojai savo lėšomis“, – piktinosi Šakių rajono gyventoja.
Vis tik moteris nesitiki, jog vielinių, metalinių tvorų įžeminimo išlaidas prisiimtų ESO, todėl dėl „šventos ramybės“ savo tvorą jau įžemino. Tai padaryti nebuvo lengva.
„Negana to, kad iš savo kišenės reikėjo sumokėti beveik 200 eurų, dar ir daug rūpesčių turėjau. Juk mes ne elektrikai, nemokame nei tvoros įžeminti, nei varžos matuoti, o ir ne kiekvienas elektrikas turi teisę šiuos darbus atlikti. Mūsų krašte tokio neradau, teko vežtis iš Kauno, o tai – papildomos išlaidos. Mes pajėgėme šiuos darbus apmokėti, nors ir nukentėjo mūsų kišenė, bet ką turės daryti iš invalidumo pašalpos gyvenanti kaimynė ir kiti menkas pajamas gaunantys žmonės, kurie taip pat gavo tokius ESO įspėjimus?“ – stebėjosi pašnekovė.
Tad gyventojams tenka ieškotis sertifikuotų elektrikų, kurie už darbus prašo nuo pusantro šimto eurų, o jeigu tvora ilga, išlaidos gali padidėti ir iki tūkstančio eurų.
ESO laiškai, kuriuose pranešama, jog žmogus privalo savo metalinę tvorą nugriauti arba iš savo kišenės įrengti įžeminimą, pasiekė ir Ukmergės rajono gyventojus.
„Tokius laiškus gavo ir vienas kitas mūsų miestelio gyventojas. Seniūnijoje metalinių tvorų yra mažai, tačiau jų savininkams tokie ESO reikalavimai – nemenka problema, nes norint sutvarkyti tvoras pagal bendrovės reikalavimus reikia nemažai lėšų“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Ukmergės rajono Žemaitkiemo seniūnė Rita Mikutienė.
Seniūnė pastebėjo, kad bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ tvarka dėl tvorų įrengimo atsirado palyginti neseniai, o gyventojų tvoros stovi po 20–30 metų.
„ESO apskritai yra išskirtinė organizacija. Elektros laidai, stulpai – jų, bet tinklus turi prižiūrėti gyventojai, išvalyti po jais esančius augalus, kad bendrovės atstovai galėtų prie jų privažiuoti. Savivaldybėms taip pat duota užduotis: jeigu laidai eina prie kelio ir ten auga medžiai, savivaldybė turi rūpintis, kad jie šalia neaugtų, o jeigu auga – kad neužkristų ant laidų ir pan. Deja, tokie įstatymai. O pati ESO nelabai skuba tvarkyti net to, kas jai priklauso – pas mus neseniai buvo atvažiavę, kai buvo labai šlapia, tai taip išmaurojo žmonėms keliukus, kad sunku kam ir bepravažiuoti. ESO atstovai žadėjo, kad keliukus sutvarkys, bet iki šiol niekas nesutvarkė ir neaišku, kada tai bus. Mūsų krašte tai didesnė problema, nei metalinės tvoros – kaime jų nedaug“, – pasakojo R.Mikutienė.
Kasmet – tūkstančiai įspėjimų
ESO, matyt, įsitikinusi, jog pasirūpinti savo saugumu pirmiausia yra žmonių pareiga, nesvarbu, kad stulpai ir laidai virš galvos atsirado visai ne jų valia, tačiau gyventojai mano, jog versti juos susimokėti už įžeminimą – nesąžininga.
„Elektros oro linijų apsaugos zonose esančios vielinės aptvaros, metalinės tvoros gali kelti grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei, dėl to ir siunčiami įspėjimai sklypų savininkams, kad šie esamoje nuosavybėje pasirūpintų netinkamai įrengtomis vielinėmis ar metalinėmis tvoromis“, – teigė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas P.Kalmantas.
Pasak ESO atstovo, tokių įspėjimų kasmet išsiunčiama tūkstančiai, nes bendrovė kasdien vykdo planines oro linijų apžiūras visoje Lietuvoje, po kurių, specialistui nustačius galimą pažeidimą, apie tai informuojamas sklypo, žemės savininkas dėl galimai gresiančio pavojaus sveikatai ir gyvybei.
ESO atstovas pabrėžė, kad bendrovė sklypų savininkams tik rekomenduoja imtis priemonių šalinant galimai gresiantį pavojų jų sveikatai ir gyvybei, bet nesiima jokių sankcijų.
Pasak P.Kalmanto, reikalavimas įžeminti metalines tvoras ir kitus statinius, esančius po elektros įrenginiais, atsirado pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus – vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 5 dalimi, energetikos ministras patvirtino Elektros tinklų apsaugos taisykles, o remdamasis energetikos įstatymu bei įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas jis patvirtino Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles.
„Nustatę galimą Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų ar Elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimą, ESO siunčia pranešimus sklypų savininkams. Jei galimas pažeidimas yra susijęs su elektros linijų apsaugos zonoje įrengta metaline tvora, sklypo savininkui rekomenduojama per keturis mėnesius imtis priemonių, tačiau kiekvienu atveju taikomas teisės pagrįstumo ir proporcingumo principas. Jei gyventojas neturi galimybių ar dėl objektyvių aplinkybių negali imtis vienų ar kitų veiksmų šalinant jo sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, ESO atsižvelgia į gyventojo argumentus ir visada ieško abiem pusėms tinkamiausio sprendimo“, – teigė ESO atstovas P.Kalmantas.
