Laikais, kai daug nuogąstaujama ir net protestuojama dėl perteklinių miškų kirtimų, kai kurie mišką ugdo ir puoselėja. Šiam tikslui skiriama ir europinė parama – miškininkai, siekiantys padidinti savo valdomų miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę, kviečiami kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) iki rugsėjo 14 d.

Auga ne tik tai, kas reikia

Parama, kaip nurodo NMA, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Gera žinia planuojantiesiems ugdyti jaunuolyną – liepą atnaujintose taisyklėse nustatytas didesnis kompensacinės išmokos dydis už išugdyto jaunuolyno hektarą.

Miškininkas Sigitas Tamošaitis, išugdęs 2,4 hektaro miško, pasakoja sėkmingai pasinaudojęs europine pagalba.

„Miške, juk kaip ir darže – ne visada auga tai, ko norėtum ir ko tikiesi. Pasėji darže, tarkime, kokią nors kultūrą, o šalia auga ir tai, ką reikia išravėti. Lygiai toks pat procesas vyksta ir kai šeimininkas formuoja mišką. Pasinaudodami parama iškirtome menkaverčius medelius ir krūmelius. Paraišką užpildyti ir atsiskaityti nėra taip jau sudėtinga – svarbu sąžiningai ir iki galo atlikti deklaruotą darbą“, – sakė jis.

Ar darbas tikrai atliktas ir ar jo rezultatai plote, už kurį mokama parama, atitinka miškininkystės reikalavimus, patikrina Nacionalinė miškų tarnyba. Taip pat patikrinimus atlieka NMA. Pasak S.Tamošaičio, jis patenkintas pasinaudojęs europiniais pinigais, nes tai parankiau nei skolintis bankuose ar investuoti savo lėšas.

Žinomas gamtosaugininkas, visuomenininkas Tomas Kovėra taip pat laiko šią priemonę patrauklia ir reikalinga bei ragina ja naudotis tiems, kurie nori susitvarkyti mišką. „Labai gera ir savalaikė priemonė – gal ir pats ja pasinaudosiu. Na kad ir tai, kas vadinama pamiškių formavimu – labai svarbus dalykas. Jei kas nors sumanė išsivalyti karklyną ar likviduoti seną, užakusį, niekieno nebenaudojamą melioracijos griovį prie savo miško ploto, tai puiki galimybė. Čia daug darbo kirviu ir pjūklu, bet jis irgi nemažai kainuoja“, – pasakojo jis.

Anot T.Kovėros, labai gerai, kad taip remiamas ir siekis susitvarkyti su nevietinėmis invazinėmis rūšimis bei menkaverčiais brūzgynais. „Išvis gerai, kad rūpinamasi ekosistemomis, kad žmonės skatinami ne vien kirsti miškus, bet ir rūpintis jų atnaujinimu bei kokybe. Miškas juk ne tik medienos išteklius kokiai nors baldų pramonei. Tai ekologinis išteklius, planetos plaučiai ir šiaip atgaiva sielai tiems, kas tai supranta ir vertina. Kuo daugiau miško savininkų ir valdytojų pasinaudos tokia galimybe, tuo geriau visiems. Ir patiems savininkams, ir gamtai“, – agituoja gamtosaugininkas.

Kas ir kiek remiama

Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, įgyvendinantys projektus kaimo vietovėje. Nekilnojamasis turtas (miškas, miško žemė ar statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos arba kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui

Parama teikiama šioms veikloms: pamiškių formavimui; miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimui arba būdingos miško struktūros palaikymui; nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymui (rekonstrukcijai) į vietinių medžių rūšių medynus; jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui; vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kai investicijos savarankiškos, rengimui.

NMA akcentuoja, kad viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas neremiamas. Kitaip sakant – remiamas būtent miško tvarkymas ir ugdymas, o ne pramogoms skirti dalykai. Kokių nors suoliukų, pavėsinių, apžvalgos aikštelių arba sūpynių įrengti šios paramos priemonės lėšomis nepavyks. Tam miško valdytojui, jei jis turi tokį norą, teks pasiieškoti kitų finansavimo šaltinių. Tinkamų finansuoti išlaidų detalus aprašymas pateikiamas žemės ūkio ministro patvirtintomis taisyklėmis, į kurias nuoroda skelbiama NMA tinklalapyje.

Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio intensyvumo. Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veiklai parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą. Š. m. liepą pakeistose taisyklėse patvirtinta didesnė kompensacinė išmoka, dabar ji siekia 343 Eur už išugdyto jaunuolyno hektarą (anksčiau buvo 253 Eur). Padidintas įkainis, kaip informuoja NMA, įsigalioja nuo šių metų liepos 18 d.

NMA įspėja, kad per KPP įgyvendinimo laikotarpį pretenduoti į jaunuolynų ugdymo paramą už tą patį plotą galima ne daugiau kaip 2 kartus. Antrą kartą prašyti paramos galima, jei pakartotinis jaunuolynų ugdymas vykdomas praėjus ne mažiau kaip 3 metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo. Trejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjui išmokėtos galutinės paramos sumos pagal veiklą.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 09 889 Eur paramos lėšų. Paraiškos teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga adresu https://zumis.lt. Kitais būdais pateiktos paraiškos nepriimamos, išskyrus atvejus dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją paraiškų priėmimo laikotarpio dieną, kurios pareiškėjams visgi primygtinai patariama nelaukti.

Daugiau informacijos apie techninius paraiškų teikimo reikalus bei paramos gavimo ir naudojimo taisykles rasite interneto svetainėje www.nma.lt. Ją taip pat visada maloniai suteiks ir NMA darbuotojai.

Vaclovas Kardašius