Dauguma rajono ūkininkų baigė pavasarinę sėją, liko pasėti vėlyvąsias kultūras, kurioms pavojingos šalnos. Žemdirbiai baiminasi sausros – žemė jau dabar išdžiūvusi. Jie nesiryžta prognozuoti, koks bus derlius. Jaudina ir kylančios trąšų, degalų, augalų apsaugos priemonių kainos. „Pasirinkusieji žemės ūkį turi būti optimistai – daug kas nuo ūkininkų nepriklauso“, – įsitikinę pašnekovai.
Nerimą kelia sausra
„Iki antradienio
Klaipėdos rajone deklaruoti pasėlių buvo atvykę apie 350 ūkininkų –
manau, kad šiuo metu dar vyksta darbai laukuose, – kalbėjo Savivaldybės
administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija
Latakienė. – Tačiau sėja eina į pabaigą – didžioji dalis ūkininkų jau
pasėjo vasarojų. Liko tik grikiai ir kukurūzai, kuriems pavojingos
šalnos.
Ūkininkai baiminasi sausros – žemė jau dabar išdžiūvusi.
Nerimą kelia ir kylančios trąšų, degalų kainos. Išaugusios sąnaudos
galimai išaugins derliaus kainas rudenį.“
Šią savaitę sėją baigė
ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Girininkų kaimo. „Pasėjau 100 ha pupų –
dėl sėjomainos šios kas 4 metai grįžta į mano ūkį, – patikino jis. –
Šiemet keistas pavasaris – stiprios šalnos, jau trečia savaitė be
lietaus, kurio reikėtų. Kol kas normalu, bet jei greitai nebus kritulių,
gero nelauk.“
G. Lapinskas patenkintas, jog 180 hektarų žieminių
kviečių gerai peržiemojo, tik rapsų lauke kai kur išmirkę lopeliai.
Dabar prasidės augalų priežiūros darbai. „Deficitu tapo augalų apsaugos
priemonės, trąšos kelis kartus pabrango. Rudenį spėjau nusipirkti – kaip
loterijoje išlošiau. Išgyvensiu – nepanikuoju“, – kalbėjo ūkininkas.
Inovatyvaus
augalininkystės ūkio šeimininkas Giedrius, valdantis 360 ha, pernai
pabandęs pasėlius tręšti skystomis azotinėmis trąšomis, šiemet jomis
tręš visus laukus. „Per sausrą augalai jas geriau įsisavina, mažesni
nuostoliai garuojant“, – dalijosi patirtimi jis.
G. Lapinsko manymu,
derlius turėtų būti normalus. „Grūdų auginimo sąnaudos didėja, tačiau ir
grūdų kainos kyla – reikia balanso ir viskas bus gerai“, – optimizmo
nestokojo ūkininkas.
Šį šaltą, vėlyvą pavasarį daupariškis Rytis
Kernagis sėją baigė balandžio pabaigoje – daugiau nei 100 ha miežių ir
pupų pasėjo. Žiemą per liūtis išmirko 20 ha pasėlių – teko atsėti.
„Dabar trūksta lietaus, suskeldėjusi žemė. Reikėtų paskutinį kartą
tręšti žieminius javus, bet tenka laukti lietaus, kad ištirptų trąšos“, –
dėstė ūkininkas. Nusivylęs pernykščiu derliumi, šiemet jis nedrįsta
prognozuoti.
Mažiau trąšų
Daugiau nei 700 ha žemės
valdantis Tomas Balčėnas iš Venckų didžiumą plotų apsėjęs žieminiais
kviečiais, kvietrugiais, rapsais. „Pasėliai neblogai peržiemojo, bet jau
nuo pavasario grasina sausra. Lengvesnėse žemėse vysta rapsai. Alkanas
maratono toli nenubėgsi“, – vaizdžiai palygino ūkininkas.
T. Balčėnas
prisipažino, kad keleriopai pabrangusios trąšos privertė labiau
skaičiuoti. Atsižvelgdamas į žemės našumą, vidutinį kelerių metų
derlingumą bei kitus rodiklius, sprendžia, kur daugiau investuoti. Jį
džiugina, kad apie 70 proc. rapsų pasėlių – gražūs, visgi derliaus
neprognozavo.
T. Balčėno nuomone, esant didžiulėms trąšų, kuro
išlaidoms, grūdų tona turėtų kainuoti ne mažiau kaip 400 eurų, o dabar –
tik 360 Eur. Anot jo, daug išbandymų šiemet ūkininkams – sunku įsigyti
augalų apsaugos priemonių, o laiku nenupurškęs pasėlių, gero derliaus
nesitikėk. „Bandysime įveikti sunkumus – žemės ūkyje dirba optimistai.
Svarbu pakeisti visuomenės požiūrį, kad esame išlaikomi, „pašalpiniai“, –
dėstė T. Balčėnas.
Apie 100 ha dirbančiam Fartunatui Vaitkui iš
Tilvikų kaimo beliko pasėti vasarinius rapsus – laukia šiltesnių orų.
„Nukentėjo dalis žieminių pasėlių – išmirkusius teko atsėti. Pasėjau
apie 50 ha kviečių, miežių, pupų, žirnių, bet sausą, šaltą pavasarį
sunkiai dygsta. Reikia šilumos ir trąšų, o pastarosios pabrango nuo 300
eurų iki 1 300 Eur už toną. Šiemet dvigubai mažiau trąšų naudojau“, –
atskleidė ūkininkas. Anot jo, pasėlių plotai nedideli, o sąnaudos
milžiniškos. „Bandau kapstytis – turiu įsipareigojimų bankui. Sudėtinga
padėtis, nenuspėjami laikai“, – sakė F. Vaitkus. Smulkiesiems ūkininkams
tenka galvoti apie išlikimą.
Augina ir perdirba
Tadas Mockus iš Antkopčio
kaimo taip pat planavo šią savaitę baigti sėją. Ekologinio ūkio
savininkas, dirbantis 250 ha žemės, savaitės pradžioje jau buvo pasėjęs
avižas, žirnius, liko pasėti 50 ha vasarinių kviečių ir 27 ha pluoštinių
kanapių.
Netradiciškai ūkininkaujantis T. Mockus neslėpė, jog
pastaruosius kelerius metus neapleidžia finansinės problemos. Jas
spręsti stengiasi perdirbdamas ir parduodamas savo produkciją. „Turiu
leidimą spausti ne tik pluoštinių kanapių sėklų aliejų, bet ir rapsų.
Naujovė – pilno grūdo kvietiniai, ruginiai ir avižiniai miltai, manų
kruopos, sėlenos. Pardavinėju internetu ir ūkininkų turgelyje
Klaipėdoje, tačiau žmonėms dar trūksta supratimo apie ekologiškus
produktus – jie nori nusipirkti pigiau“, – kalbėjo T. Mockus.
Jis
patikino, jog ekologiniame ūkyje negalima naudoti jokių cheminių trąšų
ar augalų apsaugos priemonių – tik biologines, kurios labai brangios.
„Ekologiniame ūkyje – griežta sėjomaina, intensyvus žemės dirbimas.
Antai dirvą kultivuojame 2–3 kartus, rudenį skutame – atradau tinkamą
žemės dirbimo būdą ir atsikračiau piktžolių“, – dalijosi patirtimi
ūkininkas.
Tačiau T. Mockų neviltin varo valdininkų požiūris į
ekologiją – neskatina ekologiškai ūkininkaujančiųjų, nors derlius
pastaruosiuose ūkiuose gerokai mažesnis. „Klaipėdos rajone vidutiniškai
prikulia 6 tonas iš ha, o ekologiniuose – apie 2 t iš ha, – teigė
pašnekovas. – Jau kelerius metus nesulaukiame subsidijos padidinimo. Kai
kurie ūkininkai atsisakė ekologinio ūkininkavimo, nes išgyventi labai
sudėtinga. Eskaluojama ekologija, žaliasis kursas, o pinigai plaukia į
chemizuotus ūkius, nors mes darome gerą darbą tausodami aplinką, gamtą,
gamindami sveikus produktus.“