Ūkinių pastatų ir fermų priežiūrai kaimo žmonės skiria per mažai dėmesio, todėl į juos atsėlina daug nuostolių pridarantys gaisrai.

Prarado gyvulius

Gegužę tuo įsitikino suvalkiečiai. Patašinės kaime (Marijampolės sav.) fermoje sudegė gyvuliai, o Vištytyje (Vilkaviškio r.) – nauju stogu uždengtas ūkinis pastatas.

Patašinės kaimo gyventojai nuošaliau nuo kaimo senoje fermoje kilusį gaisrą pastebėjo ne iš karto. Jau vakarėjo, tokiu metu daugelis po darbų jau vakarieniavo arba ruošėsi miegoti. Į gaisravietę atskubėjusius ugniagesius pasitiko neblaivi moteris su anūku. Ji paaiškino, kad šioje fermoje tik glaudžiasi. Gyvenamuoju būstu jai tapo priestatas – gyvulių šėrikams skirtos patalpos.

Iš atvira ugnimi degusios gyvulių fermos ugniagesiai dar spėjo išvesti dvi karves ir veršelį. Penkios karvės, šeši veršeliai ir arklys tapo gaisro aukomis. Sudegė ir 4 t šiaudų. Mūrinis senas pastatas, kuriame buvo auginami gyvuliai ir laikomi pašarai, neatlaikė liepsnos – per gaisrą apdegė stogas, įkrito medinė perdanga. Ugnis nuslinko ir į gyventojos būstą. Apdegė namų sienos ir lubos, vandeniu buvo sulieti baldai, namų apyvokos daiktai.

Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys teigė, kad senoje fermoje gyvulius augino keturi šeimininkai. Marijampolės apskrities policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fermos padegimo.

Nelaimė po atnaujinimo

Vieną gegužės vakarą dūmų kamuoliai pradėjo veržtis iš Vištyčio miestelyje esančios šeimos sodybos ūkinių pastatų. Ugnis įsiplieskė netikėtai ir išplito į po vienu stogu sublokuotus du ūkinius pastatus bei garažą.

Pastebėję gaisro liepsnas, šeimininkai puolė iš tvarto gelbėti gyvulių, jiems į pagalbą atskubėjo ugniagesiai. Gyvuliai nenukentėjo – iš degančio tvarto buvo išvesta 12 karvių, 7 veršeliai, 2 kiaulės. Gaisras pasiglemžė medinį pastatą ir jame saugotas atsargas: sudegė 10 t grūdų, 20 kub. m malkų, motociklas, valtis, namų apyvokos daiktai. Kiti sodybos statiniai buvo išsaugoti arba tik apdegė.

Gaisro vietoje apsilankiusiam Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui Erlandui Armanavičiui į akis krito, kad ūkinis pastatas buvo neseniai rekonstruotas, uždengtas naujas skardinis stogas. Ugnis sunaikino ūkininkų šeimos turtą, buvusį medinėje pastato dalyje ir garaže. Tyrėjai nustatė, kad gaisrą galėjo sukelti šiose patalpose stovėjęs senas šaldiklis, kuriame sodybos šeimininkai laikė mėsą, kitus maisto produktus. Senas prietaisas be poilsio tarnavo daug metų.

Mato daromas klaidas

Šiemet Vilkaviškio rajone per keturis mėnesius ūkiniuose pastatuose jau kilo 6 gaisrai, o pernai per pirmuosius keturis mėnesius jų buvo net 11. Ugniagesiai teigia, kad kaimo gyventojai per mažai rūpinasi tokios paskirties statinių saugumu.

Anot E.Armanavičiaus, kaimų, miestelių gyventojai turi atidžiau prižiūrėti elektros instaliaciją, nes daugelyje ūkinių pastatų ji yra pasenusi, sutrūnijusiais laidais. Pasitaiko atvejų, kai šeimininkai įsuka didesnio galingumo saugiklius, nei leidžiama.

„Žmogus rūpinasi artimaisiais, namais, lygiai taip pat jis privalo rūpintis ir savo turtu – tvartu, ferma“, – patarė E.Armanavičius, apgailestaudamas, kad retuose namuose rasi gesintuvą. Anot jo, gesintuvas turi būti kiekviename privačiame name, net ir bute. Nors 6 litrų gesintuvas kainuoja apie 20 eurų, bet gaisro atveju jis gali išgelbėti nuo didelių nuostolių.

„Tikrai verta kiekvienam jį nusipirkti. Tinkamai laikomas jis ilgai tarnauja“, – mokė Vilkaviškio ugniagesių vadovas. Jo duomenimis, laiku pastebėję ūkyje nedidelio gaisro židinį, žmonės tikrai gali jį užgesinti 6 litrų talpos gesintuvu.

E.Armanavičius siūlo kaimo žmonėms pagalvoti ir apie galimybę įsirengti dūmų detektorius. Jie tinka ir tvartuose, fermose, ne tik namuose. Patartina rinktis patobulintus prietaisus, turinčius ryšį su ūkininko mobiliuoju telefonu. Nors toks detektorius brangesnis, bet kur kas praktiškesnis. Detektoriuje įtaisyta programėlė pasiunčia signalą į mobilųjį telefoną, jeigu užfiksuojama kas nors įtartino – karščio ar dūmų. Tokia saugos priemonė – geras pagalbininkas, saugantis nuo gaisrų. „Žmonės turi patys domėtis, dabar tikrai yra modernių technologijų, įvairių apsaugos priemonių“, – teigė E.Armanavičius.

Rūpinkitės saugumu

Jeigu Patašinės fermą ir joje laikomus gyvulius savininkai būtų apdraudę, jiems draudimo kompanija būtų kompensavusi nuostolius. Deja, to nebuvo padaryta. Paprastai kaimo žmonės senų pastatų neapdraudžia, nes neturi tam pinigų.

Šalies ugniagesiai linkę manyti, kad yra ir kitokių būdų patiems žemdirbiams labiau rūpintis ūkiniais pastatais ir taip išvengti gaisrų. „Piktavalis į fermą nebūtų taip lengvai patekęs, jeigu žmonės būtų uždarę fermos langus, užrakinę duris“, – įsitikinęs Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas R.Masys.

Jis pataria kaimo žmonėms kasmet išvalyti fermų palubes. Patalpose esantys voratinkliai ir dulkės labai padeda gaisrui plisti. Jeigu fermose įrengti šildymo, šaldymo ar kitokie įrenginiai, prie jų negalima palikti degių medžiagų.