Žemės ūkio ministerijos parengtas projektas, pagal kurį iš „Ateities ekonomikos DNR“plano pinigų būtų finansuojamas mobiliųjų skerdyklų įsigijimas, sulaukė niuksų – prieš jį piestu stoja didieji mėsos perdirbėjai, grūmoja Konkurencijos taryba. Ūkininkų organizacijų atstovai atremia, kad kitose šalyse tokia praktika gyvuoja ir niekam neužkliūva.

Sustiprintų ūkininkus

Viena iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtų priemonių, įtrauktų į „Ateities ekonomikos DNR“investicijų planą, yra projektas ,,Parama investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime“, kuriame numatyta įsigyti 8 mobiliąsias skerdyklas.Į jas būtų investuojama 2,6 mln. eurų.

ŽŪM pagrindžia, kad tai leistų sustiprinti ūkininkų konkurencingumą, plėtoti trumpąją maisto tiekimo grandinę ir užtikrinti tvarų aprūpinimą maistu. Kartu tokios skerdimo paslaugos teigiamai atsilieptų gyvūnų gerovei, jų nereikėtų gabenti į stacionarias skerdyklas.

Be to, būtų sprendžiama ekologiškai užaugintų gyvūnų skerdimo problema. Tam, kad parduodama mėsa ir mėsos produktai būtų sertifikuojami kaip ekologiški, gyvūnai turi būti paskersti sertifikuotoje, ekologinius reikalavimus atitinkančioje skerdykloje.Pasak ŽŪM atstovų, Lietuvoje yra tik viena skerdykla, kuri gali teikti ekologinio galvijų skerdimo paslaugas, o triušiams ir paukščiams skersti nėra nė vienos sertifikuotos skerdyklos.

„Didelės skerdyklos nėra suinteresuotos skersti mažų kiekių. Be to, jų paslaugos kaina yra pakankamai didelė, todėl ūkininkai dažniau tiesiog parduoda gyvūnus skerdykloms,taip gaudami mažesnę pridėtinę vertę nei gautų tiekdami savo produkciją tiesiogiai vartotojui.Pavyzdžiui, ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali gauti apie 1120 eurų, o už tiesiogiai vartotojui parduodamas skerdenas – apie 2373 eurus“, – motyvuoja ŽŪM.

Projekte numatyta, kad VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra turėtų užtikrinti skerdyklų nuomos paslaugos prieinamumą galimiems skerdyklų operatoriams, kurie ūkininkams už ekonomiškai prieinamesnę kainą teiktų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, paukščių ir triušių skerdimo bei skerdenų apdorojimo paslaugas gyvūnų auginimo vietoje, taip pat teiktų sertifikuotas ekologiškai užaugintų ūkinių gyvūnų skerdimo paslaugas.

Piestu stoja prieš

Prieš tokias investicijas piestu stoja didieji mėsos perdirbėjai. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius išsakė argumentus, kodėl kritikuoja ŽŪM pasiūlytą naujovę ūkininkams.

„Mes vertiname neigiamai, nes tai būtų tiesioginė ir nepagrįsta konkurencija stacionarioms skerdykloms. Jos atlieka visas paslaugas, kokių dabar reikia ūkininkams, taip pat teikia ekologiškai užaugintų gyvulių skerdimo paslaugas. Mobiliosios skerdyklos būtų kaip valstybinės, taip pat būtų skelbiamas konkursas operatoriams, kurie jas valdytų. Manome, kad šis projektas nėra gyvybingas, jame nėra sudėliota kainodara ir kaštai, todėl skerdimo paslaugos gali būti daug brangesnės nei stacionariose skerdyklose“, – kritikavo mėsos perdirbėjų atstovas.

Investicijų komitete ŽŪM parengtam projektui dėl mobiliųjų skerdyklų buvo pritarta su išlyga, kad savo žodį tars Konkurencijos taryba (KT). Ši institucija perspėjo, kad toks projektas gali neigiamai paveikti konkurenciją tarp rinkoje veikiančių ūkio subjektų.

ŽŪM „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad mobiliųjų skerdyklų įsigijimo projekto dar neatsisakyta. Tačiau atsižvelgiant į KT pastabas, projektas turi būti tikslinamas, numatant mažesnį (40–60 proc.) finansavimo intensyvumą ir sudarant galimybę projektą teikti patiems vykdytojams.

Lietuvoje yra tik viena skerdykla, kuri gali teikti ekologinio galvijų skerdimo paslaugas, o triušiams ir paukščiams skersti nėra nė vienos sertifikuotos skerdyklos.

Išsigelbėjimas smulkiesiems

Ūkininkai teigė matantys unikalią progą įgyvendinti seniai brandintą svajonę, tačiau jie nesistebi, kad tokias investicijas norima užgniaužti.Lietuvoje apie mobiliąsias skerdimo paslaugas buvo daug kalbėta, gal prieš dešimt metų mobiliojoje skerdykloje vyko parodomasis skerdimas, bet tuo viskas ir pasibaigė. Gyvulių augintojai pastebi, kad Skandinavijoje ir Vakarų Europoje į ūkininkų ūkius neretai užsuka skerdyklos ant ratų. Tokios paslaugos, pasak jų, gyvuoja ne be valstybės pagalbos.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis sakė be jokių išlygų pritariantis, kad valstybė investuotų į mobiliąsias skerdyklas, ir pridūrė, jog jų jau seniai reikėjo. „Šią problemą gvildename jau mažiausiai dešimt metų, bet tenka apgailestauti, kad mobiliųjų skerdyklų taip ir neatsirado. Tai veterinarijos specialistai nenorėdavo jų patvirtinti, tai stambių mėsos gamintojų interesai išlįsdavo“, – prisiminė šeimos ūkių organizacijos lyderis.

Jis tvirtino neabejojantis, jog ir dabar bus keliama daug kliūčių, kad investicijos į mobiliąsias skerdyklas, kurios labai reikalingos smukiesiems ūkininkams, būtų blokuotos. „Nenuostabu, kad tos jėgos veiks, ir labai aktyviai. Priešininkai ras nemažai motyvų, įtikinės valdžią“, – teigė V.Juodsnukis.

Svetur padeda valstybė

LŠŪS vadovas sakė Škotijoje, Airijoje, Prancūzijoje matęs gyvulių skerdyklas ant ratų. „Teko susipažinti, kaip mobiliosios skerdyklos veikia Austrijoje. Ten valstybė nuperka tokias skerdyklas, ŽŪM patvirtina atitinkamą teisės aktą, o kontrolę atiduoda į ūkininkų organizacijų rankas. Reikia labai atidžiai įvertinti situaciją pas mus, kaip jos būtų valdomos, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – kalbėjo V.Juodsnukis.

Jo manymu, planuojamų 8 mobiliųjų skerdyklų Lietuvai būtų mažai. Smulkieji ūkininkai užaugina reikšmingą dalį gyvulių, tad tokia paslauga jiems labai reikalinga. V.Juodsnukis siūlytų daugiau mobiliųjų skerdyklų įkurdinti ten, kur yra didžiausia gyvulių koncentracija.

Tikėtųsi mažesnių kainų

Išskėstomis rankomis skerdyklų ant ratų lauktų mūsų avių augintojai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama apie 9,5 tūkst. Tiesa, pastebima, kad avių laikymo bumas slopsta, avių skaičius per pastaruosius metus mažėja, tačiau skerdimo paslaugų poreikis čia didžiulis. Avių augintojams stipriai grūmojama, kad jie daug avių paskerdžia savo reikmėms. Tokiems poreikiams avis galima skersti savo ūkiuose.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė patikino, kad investicijos į mobiliąsias skerdyklas – pagirtinas sumanymas. Avių augintojai tikėtųsi, kad tokios skerdimo paslaugos būtų pigesnės nei dabar veikiančiose skerdyklose. „Teko girdėti, kad už ėriuko paskerdimą užsiprašo jau iki 20 eurų. Tai išaugina mėsos kainą, jei norima ją parduoti žmonėms, todėl kartais augintojui parankiau avis paskersti nuosavame ūkyje. Jeigu už patrauklią kainą būtų galima paskersti skerdykloje ant ratų, ūkininkai galėtų daugiau avienos parduoti vartotojams“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, pagrindinis dalykas būtų kaina ir tvarka, pagal kurią būtų organizuojamas tokių skerdyklų darbas. „Svarbu, kiek visa tai kainuos, kaip bus organizuojama. Mūsų asociacija vienija apie 300 augintojų, o jų Lietuvoje yra daugiau kaip 9000, iš kurių gal pusė labai smulkūs. Gal bus organizuojama per savivaldybes, seniūnijas?“ – svarstė G.Kisielienė.

Atrištų rankas augintojams

Mėsinių galvijų augintojai tvirtino, kad skerdyklos ant ratų atrištų rankas ir leistų daugiau uždirbti. „Jeigu tokios skerdyklos suteiktų skerdimo paslaugą ūkininko kieme, būtų galima plačiau vystyti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Augintojai, turintys leidimą pardavinėti mėsą, gautų daugiau laisvės, nes dabar galviją paskerdus skerdykloje mėsa ten ir paliekama. Jeigu atsirastų galimybė parduoti tiesiai vartotojui, ūkininkai daugiau uždirbtų.Be to, būtum tikras, kad paskerdus atgauni savo galvijo mėsą“, – aiškino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas. Jis pridūrė, kad skerdžiant mobiliose skerdyklose gyvuliai patirtų mažiau streso.

„Jeigu atsirastų galimybė parduoti tiesiai vartotojui, būtum tikras, kad paskerdus atgauni savo galvijo mėsą.“V.Barkauskas

Minėtai asociacijai priklausantys ūkininkai yra pasirengę steigti kooperatyvą ir susivienijus ieškoti galvijienos eksporto rinkų. „Mūsų siekis būtų iš augintojų supirkti galvijus, juos skersti ir produkciją galbūt eksportuoti, nes vietoje yra mažos supirkimo kainos. Dabar pardavus buliuką už gyvo svorio kilogramą moka tik po 1,5 euro. Supirkėjai sako, kad gausime išmokas. Štai koks jų požiūris“, – nusivylimo neslėpė mėsinių galvijų augintojas.

V.Barkauskas svarstė, kad ūkininkams parankios būtų mobiliosios skerdyklos, kurios suteiktų ne tik skerdimo, bet ir išpjaustymo paslaugas. „Suprantama, kad tokios skerdyklos nedirbs už dyką, jos turės išsilaikyti. Tačiau, manau, paskersti jose tikrai bus pigiau“, – teigė jis.

LMGAGA prezidentas sakė nesitikintis, kad tokios investicijos bus lengvai patvirtintos. Anot jo, mėsos perdirbėjai tam priešinsis, nes mobiliosios skerdimo paslaugos didins konkurenciją.

Neigiamai paveiktų konkurenciją

Justina Paulauskaitė, KT Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė

KT išvadose dėl ŽŪM parengto Ateities ekonomikos DNR plano investicijų krypties „Verslo inovacijų gebėjimų stiprinimas“ veiksmo „Parama investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime“ koncepcijoje numatyto investicinio projekto atkreipė teisės aktų rengėjų dėmesį, kad įgyvendint minėtą projektą galima sukurti ydingą valstybės lėšų naudojimo praktiką bei neigiamai paveikti konkurenciją tarp rinkoje veikiančių ūkio subjektų.

KT vertinimu, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kuriai ketinama be konkurencingos atrankos procedūros perduoti mobiliųjų skerdyklų valdymą, rinkoje veiktų kaip ūkio subjektas, todėl ŽŪM pavedimas tokią veiklą vykdyti savo valdomai įmonei reikštų netiesioginį valstybės dalyvavimą ūkinėje veikloje, kuriai, be kita ko, turi būti taikomos ir valstybės pagalbos taisyklės.

Institucija ne kartą yra sakiusi, jog valstybė galėtų dalyvauti rinkoje tik turėdama pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir tik tais atvejais, kuomet privatūs ūkio subjektai neteiktų atitinkamos valstybei reikalingos paslaugos.

KT nuomone, projektas taip pat keltų riziką dėl galimo interesų konflikto, be to, galimai darytų poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių, kadangi jį įgyvendinant būtų apsunkintas kitų ES valstybių įmonių, galinčių vykdyti mobiliųjų skerdyklų nuomos paslaugas, atėjimas į Lietuvos rinką.

Projekto rengėjams rekomenduota ne tik įsitikinti, kad tam tikros projekte nurodytos problemos iš tikrųjų egzistuoja, bet ir pagrįstai įvertinti, ar tik konkretaus turto (mobiliųjų skerdyklų) įsigijimas valstybės nuosavybėn bei jų nuoma šias problemas išspręs efektyviausiai, ir tik tuomet imtis ūkinės veiklos (mobiliųjų skerdyklų įsigijimo ir nuomos) inicijavimo.