Lietuvoje avižas auginančios ir perdirbančios įmonės sako, kad šis augalas dėl savo naudingumo žmogaus sveikatai ypač mėgiamas vartotojų. Kasmet pasaulyje užauginama maždaug 22,5 milijonai tonų avižų, o jų pasėlių plotai užima 9,7 milijonų hektarų.

 Jeigu vertintumėme tik Lietuvos situaciją, avižos pasėlių plotai per dešimtmetį išaugo labai ženkliai ir jau užpernai perkopė 100 tūkst. ha, o tai, pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo, reiškia, kad lietuviška aviža tampa paklausi, konkurencinga ir tai lemia ne tik auginimo sąlygos, bet ir Lietuvos grūdų perdirbimo įmonių investicijos į naujausias technologijas, leidžiančias produkte išsaugoti visas svarbiausias ir naudingiausias avižos medžiagas bei rinkoms pasiūlyti aukščiausią kokybę.

Pagrindus avižai Lietuvoje paklojo „Malsena“  

„Malsena plius“, savo veiklos ištakas skaičiuojanti nuo 1841 metų, pirmoji Lietuvoje iš Skandinavijos atvežė maistinę avižų rūšį. Norėdama užtikrinti aukščiausią žaliavos kokybę bei auginimo metu tausoti Lietuvos gamtą, sukūrė specialiai avižoms skirtą auginimo programą. Subūrė pirmuosius maistines avižas auginančius ūkininkus ir  šiandien jungia daugiau nei 50 ūkininkų visoje Lietuvoje, o laukų plotai aprėpia tūkstančius hektarų.

„Užkariavusios ūkininkų širdis programinės avižos mums suteikė galimybę kurti ir tiekti aukščiausios kokybės lietuviškus avižinius produktus – dribsnius, miltus ir sėlenas. Mes nuo pat pradžios akcentuojame žaliavos kokybę, atėję į kategoriją supratome, kad Lietuvoje buvo vystomos pagrinde pašarinės avižų veislės. Galiu objektyviai teigti, kad mes pakėlėme lietuviškų avižų kokybės lygį, nuosekliai dirbdami su šia kultūra“ , – sako „Malsena plus“  generalinis direktorius Marius Dužinas. Pasak jo, „Malsena plus“ šiuo metu turi plačiausią asortimentą avižinių dribsnių kategorijoje ir unikalų produktą Lietuvos rinkoje – viso grūdo kapotų (steel-cut) avižų produktą. Kapotos avižos, pagamintos iš sveiko, į 3 dalis supjaustyto ir nesuplokštinto grūdo, išsaugo daugiau vertingų medžiagų. Remiantis bendrovės pardavimų duomenimis, įvedus analogų neturintį produktą į rinką, jis buvo iškart įvertintas ir pamėgtas pirkėjų, o paklausa toliau stabiliai auga. Lyginant pardavimus 2021 m. ir 2022 m., tai augimas verte siekia 80%, o kiekiu – 35 %.

„Malsena plius“ kapotos avižos, kaip ir visi nauji bendrovės produktai, bus pristatomos didžiausiose tarptautinėse parodose SIAL (Paryžiuje, Prancūzijoje) ir ANUGA (Kelne, Vokietijoje).

„Naują, analogų Lietuvoje neturintį avižų produktą pradėjome gaminti investavę į papildomą įrangą – specialius plieninius peilius grūdams kapoti. Kapotos avižos, pagamintos iš sveiko, į 3 dalis supjaustyto ir nesuplokštinto grūdo, taip išsaugant daugiau vertingų medžiagų. Kapotos avižos yra sveikesnė plokštintų grūdų alternatyva. Šitaip paruoštų avižų sudėtyje išlieka daugiausiai naudingųjų grūdo dalių – sėlenų ir gemalų – o tuo pat metu ir daugiau skaidulų. Viso grūdo kapotos avižos yra vertesnės už įprastesnį plokštinto grūdo produktą ir padeda žmonėms sveikiau maitintis, nekeičiant savo įpročių“, –  pasakoja M. Dužinas.

Avižos poreikis auga visame pasaulyje – „Grainmore“ tampa viena didžiausių avižos produktų eksportuotojų

„Grainmore“ vadovas Paulius Žukas teigia, kad avižos kultūra turi didelių perspektyvų visame pasaulyje. „Mes, kaip kompanija, orientuojamės į pasikeitusį vartotojo sąmoningumą gamtos atžvilgiu ir globalias noro rūpintis savo sveikata tendencijas, o avižų produkcija čia tampa vartotojo išsigelbėjimu, ” –  sako P. Žukas.   Pasak jo, aviža dalyvauja pagrindinėse globalinėse tendencijose ir sprendžia pagrindines problemas. Pirmoji – pasaulyje daugėja jautrių alergenams jaunų žmonių ir ypač vaikų. Aviža yra viena mažiausiai alerginių reakcijų sukeliančių grūdinių kultūrų. Antroji – diabetas tampa vis dažnesne liga. Aviža turi gerokai mažesnį glikeminį indeksą nei, pavyzdžiui, ryžiai. Trečioji – auganti populiacija žmonių, kurie negali toleruoti glitimo ir čia aviža nukonkuruoja kvietinę kultūrą. Ketvirtoji – deja, vis dar milijonai žmonių Afrikoje ir Azijoje kenčia nuo ne tik prasto maistingumo produktų, bet ir bendrai dėl maisto trūkumo. Išsiskirdamos aukštu baltymingumu, ląstelienos ir vitaminų gausa bei kainos konkurencingumu, avižos tampa ypač paklausios būtent šiuose žemynuose. Penktoji – gyvūnų gerovė ir globalinis atšilimas. Gyvuliams reikia ganyklų, todėl kertami miškai, suvartojama daug vandens bei išskiriamas CO2 ir metanas. Todėl vartotojas vis dažniau keičia gyvūninės kilmės produktus į augalinės. Čia avižų pienas tampa puikia alternatyva pieno produktams.

„Šios tendencijos, augantis poreikis, dėmesys nepriekaištingai kokybei ir servisui leido mūsų kompanijai per penkerius metus išaugti penkis kartus ir jau dabar superkame daugiausiai avižų Lietuvoje, o tai tik pradžia. 100% mūsų produkcijos yra iš avižų, 90% yra eksportuojama. Šiandien mes orientuojamės į tą pasaulio dalį, kurioje gyvena 75 proc. gyventojų, kuri nuolat auga ir mūsų pagrindinis pirkėjas jau nebe Europa, o kiti žemynai“, – pasakoja P. Žukas.

Pasak jo, vertinant tai, kaip Lietuvoje dirbama su aviža, verta pastebėti, kad didžioji dalis avižos Lietuvoje yra perdirbama ir tik maža dalis eksportuojama neapdorota, todėl būtina skatinti Lietuvos ūkininkus didinti avižų plotus. „Perdirbėjams ir ūkininkams avižos tapo tvaria investicija“, – sako P. Žukas ir džiaugiasi, jog, dėka lietuviškos avižos, „Grainmore“ yra didžiausia ir moderniausia dribsnių bei granolos gamintoja Lietuvoje.

Avižos maistingumą didinanti „Galinta“ ir avižos mikronizavimas  

Šiek tiek kita kryptimi dirba „Galinta“.  Per daugiau nei dvidešimt metų, „Galintos“ produktus atrado ne tik Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojai, bet ir sveiką mitybą propaguojantys bei maisto kokybę vertinantys vartotojai JAV, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje. „Galinta“ yra gerai žinoma kaip vienas iš grikių perdirbimo lyderių Europoje, tačiau atidžiai stebėdama situaciją Lietuvos kviečių ir kitų grūdų rinkoje, kuri yra globalių procesų atspindys, įmonė šalia grikių ir ryžių perdirbimo nusprendė žengti ir į avižinių produktų gamybą, taip išplėsdama savo asortimentą. „Galinta“, kaip ir kiti perdirbėjai mano, jog Lietuva, garsėjanti kviečių eksportu, taip pat galėtų pretenduoti į lyderiaujančias pozicijas pagamintų avižinių produktų eksporte. Pasak įmonės vadovo Marijaus Mazuch, kiekviena įmonė gamina kažką išskirtinio.

„Vienas iš galimų būdų padidinti avižinių produktų maistingumą – tai jų mikronizavimas. Mikronizavimas – tai ir yra industriniu mastu atkartotas „pakepinimas“, kai specialiai paruošti grūdai pereina per infraraudonųjų karštų spindulių lauką taip, kad pasikeistų jų maistinės savybės. Terminis avižų apdirbimas pakeičia grūde esančio krakmolo struktūrą – dėl  to jis tampa ne tik natūraliai salstelėjęs ir skanesnis, be to ir lengviau pasisavinamas organizmo“,  –  pasakoja M. Mazuch. Pasak jo, jeigu žmogus turi galimybę gaminant patiekalus iš grūdų naudoti įvairius skaninančius priedus, tai gyvūnams ir gyvuliams toks maistingumo pakėlimas yra vienintelė natūrali galimybė gauti daugiau naudos iš to paties maisto kiekio. Todėl mikronizuotos avižos (ir kiti grūdai) yra plačiai naudojami kaip Premium kokybės pašarų pagrindas, kurie rinkoje kainuoja net brangiau nei gerai žinomų prekinių ženklų žmonių maistui skirta produkcija.

Ar lietuviai myli avižą? 

S. Krivicko įmonės „Fasma“ pardavimų vadovės Gintarės Bubelienės teigimu, lietuviai tikrai myli ir vertina avižas dėl jų maistinių savybių, lengvo virškinimo, tinkamumo įvairaus amžiaus žmonėms, greito paruošimo, kas ypač aktualu skubantiems žmonėms. Pasak jos, dėl šių savybių, įmonė nejaučia pardavimų sezoniškumo avižų produkcijai, nes žmonės šiuos produktus gamina ir vartoja visus metus. Be populiarių produktų, tokių kaip avižų dribsniai, avižų kruopos, trijų keturių, penkių grūdų dribsniai maišeliuose ir dėžutėse, šiuo metu „Fasma“ kuria ir testuoja naujus produktus – ekstruduotas kruopas su avižomis bei kitus jų gaminius. 70 proc. „Fasmos“ gaminių parduodama Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į Latviją, Estiją, Airiją, Libiją ir Vokietiją. „Avižas auginame patys, dalinamės sėkla su kooperatyvų ūkiais, superkame jų užaugintas iš mūsų sėklos avižas, taip pat perkame ir iš kitų ūkio subjektų, jei aviža pagal kokybinius rodiklius yra tinkama mūsų perdirbimui“, –  pasakoja G. Bubelienė.

Žemdirbiams  avižos yra parankios, nes mažiau pretenzingos auginimo sąlygoms nei kitos kultūros. Laikantis gana standartinių rekomendacijų, gali duoti gerą derlingumą iš hektaro prie gerokai mažesnių investicijų trąšoms bei kitiems priedams,  o bendras ūkininkų ir perdirbėjų rezultatas – aukštos kokybės nacionalinis produktas ir Lietuvos – kaip žemės ūkio produkcijos eksportuotojo – vardo garsinimas tarptautinėse rinkose. 

Kuo naudinga aviža žmogaus sveikatai ir ką apie ją turėtų žinoti Lietuvos žmonės?

Vis daugiau sveikatos priežiūros specialistų atsigręžia į sveiką mitybą, daugėja tyrimų ir įrodymų, kad kai kurie produktai ypač vertingi. Lietuvoje veikiančio Endobiogenikos Instituto, kurio vieną iš žinių medikams pagrindu sudaro augalai ir jų savybės, šeimos gydytojos Yuliyos Asovskajos teigimu, ji dažnai pataria pacientams rinktis avižas, iš kurių galima pasigaminti daug įvairių patiekalų. Avižos ypač gerina skydliaukės veiklą, adaptuoja skydliaukės hormonus prie lytinių liaukų veiklos, palaiko kasos veiklą, o tai reiškia, kad daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Dienos racione lietuviui aviža gali būti tikru sveikatos šaltiniu, užkirsti kelią įvairiems negalavimams, o jiems atsiradus – padėtų juos sumažinti.

„Avižos ypač tinka tiems, kurie jaučia psichinį ir fizinį nuovargį, jaučiamas jautrumas šalčiui, vargina sausa oda, trapūs, ploni, slenkantys plaukai, žemas ir užkimęs balsas, vidurių užkietėjimas. Avižos pasižymi ir melatoninerginiu poveikiu – jos padeda greičiau užmigti vakare ir gali žvalinti ryte“, – sako endobiogenikė Y. Asovskaja. Avižoje, pasak jos, taip pat gausu vitaminų B1, B 2, B 3, B6, B9, E, K, karotenoidų, kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, jodo, seleno, cinko ir ląstelienos. Tad avižos – ir maistinių skaidulų,  ir įvairių vitaminų bei mineralų šaltinis. Dar labai svarbu, kad vartojame augalinės kilmės maistą, kuris užaugęs mūsų krašte.