Į XXII Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) suvažiavimą pasikalbėti apie nuveiktus darbus susirinko daugiau kaip 30 žemdirbiškų ir kaimo bendruomenių atstovų. Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, praėję metai buvo itin darbingi, gausūs įvykių ir susivienijus pavyko nuveikti daug svarbių darbų kaimo plėtrai, nors kartais labai įkyriai reikėjo belstis ir į valdininkų duris.

Intensyvūs metai

Praėjusieji metai buvo gausūs įvykių ne tik ūkininkams, bet ir jų savivaldos atstovams. 2022 m. veiklos ataskaitą pristatęs ŽŪR pirmininkas neslėpė, kad metai išties buvo intensyvūs. Tarybos posėdžiuose daug diskutuota apie Žaliąjį kursą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, energetinę krizę, naująsias deklaravimo taisykles, įsitraukta į diskusijas dėl šių metų valstybės biudžeto ir jame skiriamų lėšų žemės ūkiui, spręsti aktualūs melioracijos klausimai, o metų pabaigoje teko suremti pečius dėl įsisiūbuojančios pieno krizės. Taip pat vyko daug susitikimų ne tik su asociacijų atstovais, žemdirbiais, kaimo gyventojais, bet ir teko atstovauti šalies žemės ūkio interesus tarptautinėse konferencijose.

„Peržvelgus tai, ką nuveikėme pernai, labai sunku viską sutalpinti į vieną valandą. Sulig kiekvienais metais agrosektorius susiduria su vis daugiau iššūkių. Tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu girdime vis daugiau apie žemės ūkio atsparumo didinimą. Dirbame ir toliau dirbsime tam, kad geriausiai atstovautume žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Atsižvelgė į siūlymus

Į XXII suvažiavimą atvykę žemdirbių atstovai diskutavo ir apie šiandien rūpimus klausimus. Bene karščiausias klausimas – prasidėjęs pasėlių deklaravimas.

„Daug dirbome su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikdami savo pasiūlymus dėl įvairių įstatymų, teisės aktų leidybos. Kartais mums ŽŪM prikaišioja, kad jei ne mūsų pasiūlymai, jie sprendimus priimtų greičiau. Bet greitis ne visada lemia sėkmę. Kalbant apie pasėlių deklaravimą, jeigu mūsų siūlymai nebūtų buvę priimti, šiandieną turėtume košmarišką situaciją. Kartu su Mindaugu Petkevičiumi, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininku, kartu surašėme 12 puslapių apimties pasiūlymų raštą. Ministerija kelias savaites svarstė, tačiau galiausiai atsižvelgė į visas mūsų pastabas. Šiandieną matome, kad pasėlių deklaravimas jau pradeda įsivažiuoti“, – nuveiktais darbais, kurie jau šiandien rodo teigiamus rezultatus, pasidžiaugė ŽŪR pirmininkas.

Kelti klausimus

Į XXII Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) suvažiavimą pasikalbėti apie nuveiktus darbus susirinko daugiau kaip 30 žemdirbiškų ir kaimo bendruomenių atstovų. Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, praėję metai buvo itin darbingi, gausūs įvykių ir susivienijus pavyko nuveikti daug svarbių darbų kaimo plėtrai, nors kartais labai įkyriai reikėjo belstis ir į valdininkų duris.

Intensyvūs metai

Praėjusieji metai buvo gausūs įvykių ne tik ūkininkams, bet ir jų savivaldos atstovams. 2022 m. veiklos ataskaitą pristatęs ŽŪR pirmininkas neslėpė, kad metai išties buvo intensyvūs. Tarybos posėdžiuose daug diskutuota apie Žaliąjį kursą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, energetinę krizę, naująsias deklaravimo taisykles, įsitraukta į diskusijas dėl šių metų valstybės biudžeto ir jame skiriamų lėšų žemės ūkiui, spręsti aktualūs melioracijos klausimai, o metų pabaigoje teko suremti pečius dėl įsisiūbuojančios pieno krizės. Taip pat vyko daug susitikimų ne tik su asociacijų atstovais, žemdirbiais, kaimo gyventojais, bet ir teko atstovauti šalies žemės ūkio interesus tarptautinėse konferencijose.

A.Svitojus: „ŽŪR yra ne pirmininkas ar direktorius, mūsų jėga yra tai, kad mes susijungę atstovaujame skirtingus bendruomenių interesus, operatyviai reaguojame į keliamus klausimus, teisės aktų pokyčius.“

„Peržvelgus tai, ką nuveikėme pernai, labai sunku viską sutalpinti į vieną valandą. Sulig kiekvienais metais agrosektorius susiduria su vis daugiau iššūkių. Tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu girdime vis daugiau apie žemės ūkio atsparumo didinimą. Dirbame ir toliau dirbsime tam, kad geriausiai atstovautume žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Atsižvelgė į siūlymus

Į XXII suvažiavimą atvykę žemdirbių atstovai diskutavo ir apie šiandien rūpimus klausimus. Bene karščiausias klausimas – prasidėjęs pasėlių deklaravimas.

„Daug dirbome su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikdami savo pasiūlymus dėl įvairių įstatymų, teisės aktų leidybos. Kartais mums ŽŪM prikaišioja, kad jei ne mūsų pasiūlymai, jie sprendimus priimtų greičiau. Bet greitis ne visada lemia sėkmę. Kalbant apie pasėlių deklaravimą, jeigu mūsų siūlymai nebūtų buvę priimti, šiandieną turėtume košmarišką situaciją. Kartu su Mindaugu Petkevičiumi, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininku, kartu surašėme 12 puslapių apimties pasiūlymų raštą. Ministerija kelias savaites svarstė, tačiau galiausiai atsižvelgė į visas mūsų pastabas. Šiandieną matome, kad pasėlių deklaravimas jau pradeda įsivažiuoti“, – nuveiktais darbais, kurie jau šiandien rodo teigiamus rezultatus, pasidžiaugė ŽŪR pirmininkas.

Kelti klausimus

Šiandieną ŽŪR vienija 39 šakines, profesines, kultūrines organizacijas. A.Svitojus akcentavo, kad ŽŪR šerdis – jos nariai, todėl svarbu bendradarbiauti ir veikti kaip vienas kumštis. „ŽŪR yra ne pirmininkas ar direktorius, mūsų jėga yra tai, kad mes susijungę atstovaujame skirtingus bendruomenių interesus, operatyviai reaguojame į keliamus klausimus, teisės aktų pokyčius. Juk ne be priežasties sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Kiek įmanoma greičiau reaguojame į jūsų keliamus klausimus, svarstome ir teikiame siūlymus atsakingoms institucijoms. Ne be reikalo ŽŪR vadina žemdirbių parlamentu. Mes esame tam, kad demokratiškai spręstume kylančias problemas. Svarbu, kad pačios organizacijos būtų aktyvios, kad keltų klausimus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Sigitas Dimaitis, ŽŪR direktorius, priminė, kad tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ne tik tarybos nariai, bet ir visi to pageidaujantys ŽŪR nariai. „Mes negalime aprėpti visų problemų ar išmanyti kiekvieno sektoriaus plonybių, todėl norime, kad visi klausimai būtų keliami atvirai. Visus klausimus svarstysime ir ieškosime išeičių“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad darbuotojų darbo krūvis tikrai yra ne menkas: nuo įvairių pasiūlymų rengiamiems ar tobulinamiems teisės aktų projektams, ŽŪR narių veiklos koordinavimo ir atgalinio ryšio, šviečiamųjų renginių, konsultavimo, kompetencijų vertinimo, mokymų ir konsultavimo iki projektų šalies ir tarptautiniu mastu vykdymo: 2022 m. ŽŪR darbuotojai parengė 12 projektų, kurių įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas. „Tokie rezultatai liudija apie aukštą darbuotojų kvalifikaciją, gebėjimą atsižvelgti į ŽŪR narių iniciatyvas, inovatyvų požiūrį bei nuolatinį kompetencijų tobulinimą“, – sakė S.Dimaitis.

S.Dimaitis: „Mes negalime aprėpti visų problemų ar išmanyti kiekvieno sektoriaus plonybių, todėl norime, kad visi klausimai būtų keliami atvirai. Visus klausimus svarstysime ir ieškosime išeičių.“

Koordinuota bendra pozicija

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas ir ŽŪR pirmininko pavaduotojas, taip pat pastebėjo, kad sprendžiant sektorinius klausimus labai svarbu veikti koordinuotai. Pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo ar mėšlo tvarkymo klausimai pirmiausia buvo išanalizuoti kiekvieno sektoriaus atskirai, o ŽŪR susitikimuose aptarta bendra pozicija, kuri vėliau pristatyta ŽŪM. „Ne kartą organizuodami nuotolinius pasitarimus iš ministro girdėjome, kad prisijungusių ūkininkų labai daug. Tai rodo, kad gebame girdėti visų nuomones ir jas vienyti. Ir toliau išlaikysime šią kryptį. Kiekvienas asociacijos lyderis turi ir toliau mums duoti visą informaciją, kas jiems kelia nerimą. Bendromis pastangomis kelsime klausimus ir juos viešinsime“, – užtikrino A.Baravykas.

Platesnis požiūris

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius diskusijoje priminė, kad svarbu atstovauti ne tik gamintojų, bet ir perdirbėjų interesus, nes jie yra reikšminga maisto tiekimo grandinės dalis. Šiandieną jis pasigedo platesnio požiūrio skatinant gyvulininkystės plėtrą. Esą kiaulienos iki šiol neužauginame tiek, kiek reikėtų vidaus rinkai aprūpinti, o jautienos turime tiek, kad galime sėkmingai eksportuoti. Tačiau šiandieną eksporto rinkose – permainų vėjai, kurie kelia nerimą perdirbėjams. Pagalius į ratus kiša ne tik geopolitinės krizės, bet ir nepastovi užsienio politika: konfliktas su Kinija užkirto kelius mėsos eksportui į šią milžinišką rinką, užsivėrė patraukli Azerbaidžano rinka po ginkluoto konflikto su Armėnija. Šiuo metu galima pasidžiaugti tik bendradarbiavimu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

„Šiandieną turime nemažai jautienos, kurią eksportuojame. Jeigu dabar netektume didelės rinkos, turėtume dvigubą jautienos perteklių. Galime įsivaizduoti, kas atsitiktų su jautienos kainomis mūsų rinkoje. Džiaugiuosi, kad ŽŪR jau kompleksiškai žiūri į gyvulininkystės sektorių, tačiau šioje srityje dar turime daug darbo“, – bendradarbiauti nusiteikęs E.Mackevičius.

Kova su išmokų „medžiotojais“

Dr. A.Svitojus pristatė ir naujai išrinktus ŽŪR narių vadovus. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pareigas pradėjo eiti M.Petkevičius, kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius. Už Kauno bitininkų draugijos vairo stojo jaunasis bičiulis Paulius Bernadišius. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktore šiemet tapo Indrė Lukoševičienė. Ilgametė LDAA vadovė Zofija Cironkienė ir iš daržovių sektoriaus nepasitraukė, ir toliau talkins daržininkams kaip šios rinkos ekspertė.

I.Lukoševičienė ŽŪR suvažiavime pasidžiaugė, kad šiemet daržininkams pavyko pasiekti simbolinę pergalę prieš vadinamuosius „išmokų medžiotojus“. Jei anksčiau susietoji išmoka pritraukdavo fiktyvius krapų augintojus, šiandieną šiuos žalumynus pakeitė moliūgai. LDAA po diskusijų su nariais pateikė ŽŪM siūlymą nebemokėti susietosios išmokos moliūgų augintojams.

„Praėjusiais metais moliūgų plotai aplenkė burokėlių, kopūstų plotus ir jau vejasi bulves, tačiau prekinės moliūgų produkcijos Lietuvoje iki šiol trūksta. Mes teikėme ne vieną siūlymą ŽŪM ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip būtų galima kontroliuoti moliūgų plotus, vertinant, ar šias daržoves augina tikrieji augintojai, ar išmokų „medžiotojai“. Buvo išbandyta daug priemonių, tačiau praktikoje viskas kiek sudėtingiau. Dėl to LDAA apsvarstė šį klausimą, pasitarė su augintojais ir priėmė sprendimą teikti ŽŪM siūlymą išbraukti moliūgus iš susietosios paramos. ŽŪM patenkino mūsų prašymą motyvuodama tuo, kad ši parama skirta augintojams padėti, o vien tai, kad moliūgų plotai augo labai sparčiai, rodo, kad ši daržovė yra pelninga. Dėl moliūgų 2022 metais susietoji išmoka daržininkams buvo pati mažiausia per penkerius metus“, – apie daržininkų susivienijimą prieš nesąžiningus moliūgų augintojus pasakojo I.Lukoševičienė. 

Vis tik šis sprendimas neapsiėjo be atgarsio. Greitai po ŽŪM sprendimo atsirado nepatenkintųjų, prašiusių neatimti susietosios paramos iš moliūgų augintojų. Nors diskusijos dar tęsiasi, tačiau LDAA nežada trauktis ir ketina laikytis savo pozicijos – išmoka už moliūgų auginimą neturėtų būti mokama.

Daugiau aiškumo dėl SAZ

Nemaža dalis praėjusiais metais pradėtų spręsti problemų persikėlė į šiuos metus. Prieš pat Naujuosius metus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas inicijavo pataisas, leidžiančias netaikyti sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) ribojimų joje esantiems komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams. Toks siūlymas neliko nepastebėtas gyvulininkystės ūkių savininkų, kurie iškart pareiškė prieštaraujantys tam. Esą SAZ buvo sukurtos siekiant išvengti konfliktų tarp vietos gyventojų ir ūkininkų ar kitų gamybos, pramonės objektų. Šis klausimas buvo svarstomas iki šių dienų, ir, regis, pavyko pasiekti kompromisą. A.Baravykas paaiškino, kad sudaryta darbo grupė nutarė, jog atsisakyti SAZ netikslinga.

„Didžioji dalis kiaulių augintojų turi tvarkingai įregistruotas SAZ. Šiandieną tai daugiausia aktualu stambesnėms žemės ūkio bendrovėms, kurios paprasčiausiai pražiopsojo anksčiau buvusią progą jas įsiregistruoti. Sutarta, kad tai bus galima padaryti per dvejus metus. Manau, visiškai realu per šį laikotarpį susitvarkyti visas šias procedūras. Girdžiu kalbas, kad esą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas brangiai kainuos. Jis turėtų kainuoti nuo 2 iki 5 tūkst. eurų. Stambioms bendrovėms tai tikrai nėra didelės lėšos“, – dėstė kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

. A.Svitojus akcentavo, kad ŽŪR šerdis – jos nariai, todėl svarbu bendradarbiauti ir veikti kaip vienas kumštis. „ŽŪR yra ne pirmininkas ar direktorius, mūsų jėga yra tai, kad mes susijungę atstovaujame skirtingus bendruomenių interesus, operatyviai reaguojame į keliamus klausimus, teisės aktų pokyčius. Juk ne be priežasties sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Kiek įmanoma greičiau reaguojame į jūsų keliamus klausimus, svarstome ir teikiame siūlymus atsakingoms institucijoms. Ne be reikalo ŽŪR vadina žemdirbių parlamentu. Mes esame tam, kad demokratiškai spręstume kylančias problemas. Svarbu, kad pačios organizacijos būtų aktyvios, kad keltų klausimus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Sigitas Dimaitis, ŽŪR direktorius, priminė, kad tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ne tik tarybos nariai, bet ir visi to pageidaujantys ŽŪR nariai. „Mes negalime aprėpti visų problemų ar išmanyti kiekvieno sektoriaus plonybių, todėl norime, kad visi klausimai būtų keliami atvirai. Visus klausimus svarstysime ir ieškosime išeičių“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad darbuotojų darbo krūvis tikrai yra ne menkas: nuo įvairių pasiūlymų rengiamiems ar tobulinamiems teisės aktų projektams, ŽŪR narių veiklos koordinavimo ir atgalinio ryšio, šviečiamųjų renginių, konsultavimo, kompetencijų vertinimo, mokymų ir konsultavimo iki projektų šalies ir tarptautiniu mastu vykdymo: 2022 m. ŽŪR darbuotojai parengė 12 projektų, kurių įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas. „Tokie rezultatai liudija apie aukštą darbuotojų kvalifikaciją, gebėjimą atsižvelgti į ŽŪR narių iniciatyvas, inovatyvų požiūrį bei nuolatinį kompetencijų tobulinimą“, – sakė S.Dimaitis.

Koordinuota bendra pozicija

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas ir ŽŪR pirmininko pavaduotojas, taip pat pastebėjo, kad sprendžiant sektorinius klausimus labai svarbu veikti koordinuotai. Pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo ar mėšlo tvarkymo klausimai pirmiausia buvo išanalizuoti kiekvieno sektoriaus atskirai, o ŽŪR susitikimuose aptarta bendra pozicija, kuri vėliau pristatyta ŽŪM. „Ne kartą organizuodami nuotolinius pasitarimus iš ministro girdėjome, kad prisijungusių ūkininkų labai daug. Tai rodo, kad gebame girdėti visų nuomones ir jas vienyti. Ir toliau išlaikysime šią kryptį. Kiekvienas asociacijos lyderis turi ir toliau mums duoti visą informaciją, kas jiems kelia nerimą. Bendromis pastangomis kelsime klausimus ir juos viešinsime“, – užtikrino A.Baravykas.

Platesnis požiūris

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius diskusijoje priminė, kad svarbu atstovauti ne tik gamintojų, bet ir perdirbėjų interesus, nes jie yra reikšminga maisto tiekimo grandinės dalis. Šiandieną jis pasigedo platesnio požiūrio skatinant gyvulininkystės plėtrą. Esą kiaulienos iki šiol neužauginame tiek, kiek reikėtų vidaus rinkai aprūpinti, o jautienos turime tiek, kad galime sėkmingai eksportuoti. Tačiau šiandieną eksporto rinkose – permainų vėjai, kurie kelia nerimą perdirbėjams. Pagalius į ratus kiša ne tik geopolitinės krizės, bet ir nepastovi užsienio politika: konfliktas su Kinija užkirto kelius mėsos eksportui į šią milžinišką rinką, užsivėrė patraukli Azerbaidžano rinka po ginkluoto konflikto su Armėnija. Šiuo metu galima pasidžiaugti tik bendradarbiavimu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

„Šiandieną turime nemažai jautienos, kurią eksportuojame. Jeigu dabar netektume didelės rinkos, turėtume dvigubą jautienos perteklių. Galime įsivaizduoti, kas atsitiktų su jautienos kainomis mūsų rinkoje. Džiaugiuosi, kad ŽŪR jau kompleksiškai žiūri į gyvulininkystės sektorių, tačiau šioje srityje dar turime daug darbo“, – bendradarbiauti nusiteikęs E.Mackevičius.

Kova su išmokų „medžiotojais“

Dr. A.Svitojus pristatė ir naujai išrinktus ŽŪR narių vadovus. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pareigas pradėjo eiti M.Petkevičius, kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius. Už Kauno bitininkų draugijos vairo stojo jaunasis bičiulis Paulius Bernadišius. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktore šiemet tapo Indrė Lukoševičienė. Ilgametė LDAA vadovė Zofija Cironkienė ir iš daržovių sektoriaus nepasitraukė, ir toliau talkins daržininkams kaip šios rinkos ekspertė.

I.Lukoševičienė ŽŪR suvažiavime pasidžiaugė, kad šiemet daržininkams pavyko pasiekti simbolinę pergalę prieš vadinamuosius „išmokų medžiotojus“. Jei anksčiau susietoji išmoka pritraukdavo fiktyvius krapų augintojus, šiandieną šiuos žalumynus pakeitė moliūgai. LDAA po diskusijų su nariais pateikė ŽŪM siūlymą nebemokėti susietosios išmokos moliūgų augintojams.

„Praėjusiais metais moliūgų plotai aplenkė burokėlių, kopūstų plotus ir jau vejasi bulves, tačiau prekinės moliūgų produkcijos Lietuvoje iki šiol trūksta. Mes teikėme ne vieną siūlymą ŽŪM ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip būtų galima kontroliuoti moliūgų plotus, vertinant, ar šias daržoves augina tikrieji augintojai, ar išmokų „medžiotojai“. Buvo išbandyta daug priemonių, tačiau praktikoje viskas kiek sudėtingiau. Dėl to LDAA apsvarstė šį klausimą, pasitarė su augintojais ir priėmė sprendimą teikti ŽŪM siūlymą išbraukti moliūgus iš susietosios paramos. ŽŪM patenkino mūsų prašymą motyvuodama tuo, kad ši parama skirta augintojams padėti, o vien tai, kad moliūgų plotai augo labai sparčiai, rodo, kad ši daržovė yra pelninga. Dėl moliūgų 2022 metais susietoji išmoka daržininkams buvo pati mažiausia per penkerius metus“, – apie daržininkų susivienijimą prieš nesąžiningus moliūgų augintojus pasakojo I.Lukoševičienė. 

Vis tik šis sprendimas neapsiėjo be atgarsio. Greitai po ŽŪM sprendimo atsirado nepatenkintųjų, prašiusių neatimti susietosios paramos iš moliūgų augintojų. Nors diskusijos dar tęsiasi, tačiau LDAA nežada trauktis ir ketina laikytis savo pozicijos – išmoka už moliūgų auginimą neturėtų būti mokama.

Daugiau aiškumo dėl SAZ

Nemaža dalis praėjusiais metais pradėtų spręsti problemų persikėlė į šiuos metus. Prieš pat Naujuosius metus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas inicijavo pataisas, leidžiančias netaikyti sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) ribojimų joje esantiems komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams. Toks siūlymas neliko nepastebėtas gyvulininkystės ūkių savininkų, kurie iškart pareiškė prieštaraujantys tam. Esą SAZ buvo sukurtos siekiant išvengti konfliktų tarp vietos gyventojų ir ūkininkų ar kitų gamybos, pramonės objektų. Šis klausimas buvo svarstomas iki šių dienų, ir, regis, pavyko pasiekti kompromisą. A.Baravykas paaiškino, kad sudaryta darbo grupė nutarė, jog atsisakyti SAZ netikslinga.

„Didžioji dalis kiaulių augintojų turi tvarkingai įregistruotas SAZ. Šiandieną tai daugiausia aktualu stambesnėms žemės ūkio bendrovėms, kurios paprasčiausiai pražiopsojo anksčiau buvusią progą jas įsiregistruoti. Sutarta, kad tai bus galima padaryti per dvejus metus. Manau, visiškai realu per šį laikotarpį susitvarkyti visas šias procedūras. Girdžiu kalbas, kad esą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas brangiai kainuos. Jis turėtų kainuoti nuo 2 iki 5 tūkst. eurų. Stambioms bendrovėms tai tikrai nėra didelės lėšos“, – dėstė kiaulių augintojų asociacijos vadovas.