LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija vykdė projektą „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“. Atlikti tyrimai su smidrais ir kopūstinėmis daržovėmis nustebino tiek augintojus, tiek projekto vykdytojus – buvo sulaukta gausesnio ir kokybiškesnio derliaus.
Perduotos žinios
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srityje „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Vykdydami projektą „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ jie pasinaudojo Europos Sąjungos lėšomis. Pasak minėto projekto bandymų metodiką parengusios Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorės Ignės Auželienės, ūkininkams buvo surengta 16 seminarų ir 4 lauko dienos skirtinguose šalies regionuose: Rokiškio, Joniškio, Kupiškio, Ukmergės, Kauno, Kazlų Rūdos, Klaipėdos. Skirtingi regionai, dirvožemiai ir klimato sąlygos buvo pasirinktos tam, kad būtų galima kuo geriau įvertinti ir palyginti gautus rezultatus.
Tinka visoms daržovėms
Lektorė I.Auželienė pasakojo, kad bandymai buvo atliekami smidrų ir kopūstinių daržovių augintojų ūkiuose. Daržovės buvo tręšiamos skirtingomis trąšomis: panaudotu grybienos substratu, granuliuotu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Buvo stebėta, kokią įtaką minėtos trąšos daro smidrų ir kopūstinių daržovių derliui, kokybei. Projekto vadovė džiaugėsi, kad visuose ūkiuose, kuriuose daržovės buvo tręšiamos panaudotu grybienos substratu, derlius gautas didesnis ir kokybiškesnis. „Panaudotas grybienos substratas daržininkystėje kol kas nėra labai populiarus. Tačiau viliamės, kad daržininkai susidomės šia trąša ir ims ją plačiai naudoti. Juk grybienos substratas – vertinga trąša, kuri tinkama ne tik smidrams ir kopūstams, bet ir kitoms daržovėms, o ypač baltyminėms“, – teigė I.Auželienė ir pridūrė, kad panaudotas grybienos substratas tinkamas naudoti tiek tausojančioje žemdirbystėje, tiek ekologinėje.
Grybienos substratu patręštuose laukuose kopūstų galvos svėrė net po 3 kg.
Pajuto naudą
Kupiškio rajono daržovių ūkio šeimininkė Vilma Čečkauskienė džiūgavo, kad jos ūkyje buvo atliekami bandymai, kurie pasiteisino. Grybienos substratas buvo panaudotas baltagūžiams ir savojiniams kopūstams bei kaliaropėms, taip pat smidrams. „Be minėtų daržovių, savarankiškai grybienos substratu patręšėme svogūnus, česnakus, pomidorus ir paprikas. Pajutome akivaizdžią naudą. Pvz., paprikų derlius šiais metais buvo labai gausus. Jį pradėjome skinti birželio pradžioje ir skiname iki šiol“, – tvirtino pašnekovė, auginanti apie 1 ha daržovių. Pasak ūkininkės, nors šiais metais vyravo sausra, derlių padėjo išsaugoti grybienos substratas. Tos daržovės, kurios buvo juo tręšiamos, davė gausesnį derlių, o lysvėse buvo mažiau piktžolių. V.Čečkauskienė teigė, kad grybienos substratas – labai gera natūrali trąša, todėl jokių kitų papildomų tręšimų ūkyje nereikėjo atlikti.
Naudos ir ateityje
Kazlų Rūdoje ūkininkaujančių Zitos ir Vidmanto Paškauskų ūkyje taip pat buvo išbandytas grybienos substrato poveikis. Z.Paškauskienė tvirtino, kad smidrai, kurie praėjusiais metais buvo tręšti panaudotu grybienos substratu, išaugino labai gerą derlių. „Šis tyrimas mūsų ūkyje pasiteisino, todėl šiais metais praplėtėme smidrų plotus, pasodinome tūkstantį daigų. Juos taip pat tręšėme panaudotu grybienos substratu. Pirmamečių smidrų daigai prigijo puikiai ir atrodė labai gražiai“, – kalbėjo moteris. Z. ir V.Paškauskų ūkyje buvo atliekami bandymai su trijų veislių kopūstinėmis daržovėmis, kurios išaugino fantastišką derlių. Pasak pašnekovės, kopūstų gūžės svėrė net 3 kilogramus. „Grybienos substratą patarčiau naudoti visiems daržovių augintojams. Jie tikrai liks sužavėti rezultatais. Mes ieškosime galimybių ir jį įsigysime kitais metais“, – sakė Z.Paškauskienė.
