Visi mėgstantieji laisvalaikį leisti už miesto, gamtoje, sulaukė geros žinios – Lietuvoje jau devynioliktąjį kartą vėl atidaromas kaimo turizmo sezonas. Į jo atidarymo šventę Anykščiuose susirinkę šalies kaimo turizmo sodybų šeimininkai teigia esantys pasiruošę priimti visus svečius, o kai kurie iš jų savo darbotvarkę jau yra suplanavę vos ne iki vasaros pabaigos.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas, sezono atidarymo proga žiniasklaidos atstovams surengęs informacinį turą po įvairias šalies kaimo turizmo sodybas, pastebi, kad žmonių, ieškančių informacijos apie kaimo turizmą ir šalies etnokultūrą, atsiranda vis daugiau. Net 40 proc. padaugėjo susidomėjusių klientų iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. Lietuvos kaimą atranda suomiai, prancūzai, belgai ir kitų šalių turistai, pasiilgę natūralumo. „Kaimo turizmas yra priešprieša masiniam turizmui. Atvažiuoji į kaimą ir laikas sustoja, tai tiesiog kita poilsio kokybė. Dviejų vienodų sodybų nerasi – į kiekvieną šeimininkas sudeda visą savo širdį. Kurdami išskirtinį jaukumą, beveik viską daro patys, tai  – šeimos verslas. Čia gal ir nerasi prabangos, tačiau mūsų lankytojai yra tie, kurie atvažiuoja pailsėti, galvodami ne kaip atrodo, o kaip jaučiasi“, – sako L. Žabaliūnas.

Lietuvoje kaimo turizmo sezonas trunka apytiksliai 100 dienų, 12 savaitgalių, tad sezoniškumo problema ypač aktuali dirbantiesiems šiame sektoriuje. Sodybos „Širvynė“ (Utenos r.) šeimininkas Dainius Širvys be apgyvendinimo paslaugų teikimo, užsiima ir edukacija: rengia vaikų meno ir kūrybiškumo, sporto  stovyklas, bendradarbiauja su vietos ūkininkais. „Kaimo turizmas – tai 24 valandas gamtoje vykstantis realybės šou. Gamta pažadina kūrybai“, – sako vaikus mokantis pažinti paukščius ir kartu su jais inkilus meistraujantis D. Širvys.

Ramus poilsio mėgėjus traukiančios kaimo turizmo sodybos „Kliukai“ (Molėtų r.) siela Vytis Štelbys siekia, kad jo svečiai rastų kuo daugiau natūralių dalykų. Viską, kas įmanoma, stengiasi padaryti pats ir nebijo klysti. „Pas mus nerasite išpuoselėtų miestietiškų gėlynų ar paauksuotų kranų, tačiau net 75 proc. mūsų klientų – nuolatiniai, daugiausiai šeimos su mažais vaikais“, – pasakoja V. Štelbys, pernai vasarą pasiekęs net 100 proc. sodybos užimtumą. Daugiausiai rūpesčių jam sukelia tik neprognozuojami Lietuvos orai.

Užmiesčio klubas „Provansalis“ (Vilniaus r.), veikiantis sertifikuoto 45 ha ekologinio ūkio teritorijoje, specializuojasi auginant grūdines kultūras bei nykstančias Lietuvos juodgalvių avis. Jo valdytoja Agnė Vaitkuvienė svečiams gali pasiūlyti ne tik įvairių kaimo gėrybių, bet ir kviečia vaikus bei suaugusiuosius stebėti ir dalyvauti ūkio darbuose, pajodinėti žirgais, švęsti šeimos šventes. „Labiausiai mus domintų turistinės grupės, kurioms norėtume rengti edukacines programas“, – sako archeologės išsilavinimą turinti Agnė, kaip pati sako, iš miesto į kaimą pabėgusi dėl idėjos.

Sodyboje „Geras“ (Anykščių r.), įsikūrusioje ant  Šventosios upės skardžio, prieglobstį ras ir pora, ir šeima, ir draugų būrys. „Atvykę pas mus, Jūs pasijusite visiškoje gamtos ir tylos apsuptyje. Jei pavargote nuo miesto šurmulio, mes – Jūsų paslaugoms“, –  teigia šeimininkė Gitana Mileikaitė, sėkmingai plečianti verslą ir svečių patogumui neseniai įrengusi  tris naujus spalvingus namelius.

Norinčiuosius kurti ir pažinti tradicinius amatus kviečia tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ (Molėtų r.). Keramikė Lina Dieninė, subūrusi gabių amatininkų komandą, jaukioje kūrybinėje aplinkoje rengia daugybę išradingų edukacinių programų vaikams ir suaugusiems. „Pas mus visi gali pasijusti tikrais skulptoriais, audėjais, žvakių liejikais, vilnos vėlėjais“, – žada senųjų tradicijų puoselėtoja, perėmusi šį verslą iš tėvų.

Beveik visos minėtosios kaimo turizmo sodybos yra pasinaudojusios ES parama. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos parama suteikė galimybę steigti kaimo turizmo sodybas, plėsti paslaugas.  Šiuo metu Lietuvoje yra 655 kaimo turizmo sodybos, iš jų beveik 400 priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai.

Atskiros priemonės, skirtos šiai verslo šakai, naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje nėra. ES parama kaimo turizmui bus teikiama pagal šios programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.  Ji skatina ekonominės veiklos kūrimą, esamų paslaugų įvairinimą, plėtrą, gamybą, darbo vietų kūrimą, jų išlaikymą. Remiama įvairi ne žemės ūkio veikla: kaimo turizmo plėtra, autoservisų, lentpjūvių, grožio salonų veikla ir pan. Ne žemės ūkio verslams, tarp jų – kaimo turizmo vystymui ir plėtrai, 2014–2020 m. numatyta skirti 74 mln. Eurų.