Svetingumo versle trečią dešimtmetį besidarbuojantis bendrovės „Darola“ vadovas Pranas Blažys, atrodo, jau turi viską: viešbutį, kavinę, ne vieną parduotuvę ir kepyklėlę. Vis dėlto viena jo svajonė dar neįgyvendinta...

Nuotaika visai dienai

„Ar esate ragavę tikrų prancūziškų ragelių? Jie nepakartojami, nors jų čia niekas nemoka gaminti. Ir dar kava. Tokie pusryčiai pakeltų nuotaiką visai dienai, todėl jau senokai svajoju praplėsti parduotuvę-kepyklėlę ir Rokiškyje, Respublikos g. 45, įrengti jaukią vietelę su staliukais, kur vietiniai ir miesto svečiai galėtų užsukti kavos ir pasimėgauti ką tik iškeptais traškiais rageliais ar karštomis bandelėmis“, – svajone dalijasi P. Blažys.

Įgyvendinti tokią svajonę nemažam verslui vadovaujančiam P. Blažiui būtų smulkmena, jei ne viena detalė – pasirodo, parduotuvės-kepyklėlės pastatas su meniškai ištapytomis langinėmis Respublikos gatvėje priklauso istoriniam paveldui, todėl jį plėsti ir keisti – sudėtinga.

„Na, atrodo, suradom išeitį. Viliuosi, kad šį seną sumanymą pavyks įgyvendinti“, – įsitikinęs „Darolos“ vadovas.

Nereikia net iškabos

Surasti „Darolos“ parduotuvę-kepyklėlę net nežinančiam būtų nesunku. Ir ne todėl, kad ji įsikūrusi pagrindinėje Rokiškio gatvėje, kad ją puošia žavingos tapytos langinės – jos buvimo vietą išduoda toli sklindantis svaigus kepinių kvapas, taip ir gundantis čia užsukti. O užsuka čia ne tik rokiškėnai, jų svečiai, sustoja net turistiniai autobusai nusipirkti kelionei skanėstų, kurių yra daug, įvairių, kai kurie – ką tik iškepti, šviežutėliai, nes kepykla dirba visą parą.

„Dirbame dviem pamainomis. Naktinė pamaina kepa bandeles, kurias tiekiam ir rajono mokykloms. Norime, kad mokiniai jas gautų ką tik iškeptas. Dabar net neįsivaizduoju, kad galėtume jas pasiūlyti vakarykštes. Turbūt būtume nesuprasti, todėl tenka dirbti naktimis. Laimei, pavyko suburti puikų darbštų kolektyvą, kaita jame nedidelė, daugelis moterų dirba daugiau kaip dešimtmetį, o gamybos vadovė Laima Guzikauskienė – daugiau kaip dvidešimt metų, beveik tiek, kiek veikia ši parduotuvė-kepykla“, – negaili šiltų žodžių savo darbuotojams P. Blažys ir priduria, kad stengiasi juos skatinti.

Šiuo metu kepyklėlėje dirba 38 žmonės. Dauguma – patyrusių, atsidavusių savo darbui ir jį vertinančių. „Dalia Puriuškienė, Dalia Matusienė, Jolanta Rinkauskienė, Rima Maslauskienė, Ala Horina, Violeta Daugelienė, Irena Ramanauskienė, Rima Jasinavičienė, Vida Jasilionienė, Odeta Navikienė ir kitos čia dirba jau antrą dešimtmetį. Moteriškame kolektyve dirba vyras Igoris Nikonovas. Jis kepa duoną“, – sako L. Guzikauskienė.

UAB „Darola“ tinklo parduotuvės veikia Rokiškio miesto Jaunystės ir Taikos gatvėse, jos įsikūrusios Obeliuose ir Kalviuose. Turi bendrovė ir savo parduotuvėlę Utenoje, kepyklą-parduotuvę Vilniuje, tiekia produkciją aplinkiniams rajonams ir sulaukia puikių atsiliepimų dėl gaminių kokybės, logistikos ir laiku vykdomų užsakymų.

Asortimentas nuolat atnaujinamas

„Darolos“ parduotuvėje-kepyklėlėje per mėnesį iškepama per 300 pavadinimų įvairių kepinių: bandelių, pyragaičių ir pyragų, plokštainių, sausainių, riestainių, duonos ir batono gaminių, įvairių tortų. Receptūrų kūrimo procesui vadovauja L. Guzikauskienė.

„Imamės bandymų ir eksperimentų. Sugalvojame kokį gaminį – išbandome, nepavyksta – tobuliname ir vėl mėginame. Ne vieną kartą maišome, tarkim, duonos raugą, kol išgauname tokį skonį, kokio siekiame. Po to stebime, kaip reaguoja pirkėjai – kas jiems patinka, ko nemėgsta. Kritikos nebijome, iš jos mokomės. Tik taip atsiranda tie kepiniai, kurie neužsiguli ant prekystalio“, – sako duonos kepimo technologė L. Guzikauskienė.

Kepykla atsižvelgia ir į įvairias populiarias tendencijas, pavyzdžiui, sveikuoliškas. „Kepame duoną be mielių, be cukraus, praturtintą įvairiomis sėklomis, kanapėmis, viso grūdo. Ir gamindami kitus gaminius naudojame mažiau cukraus, renkamės kuo natūralesnius produktus, vengiame kenksmingų priedų. O mūsų bandelės yra klasikinės, be jokių kenksmingų priedų, nes mokykloms kitokių negali tiekti. Todėl kepame tas tradicines su cinamonu, varške, razinomis“, – pasakoja L. Guzikauskienė. Kepykla priima įvairius proginius užsakymus. Kepa tortus vestuvių, gimtadienių, kitų švenčių progomis. Užsakymų ypač padaugėja prieš šv. Kalėdas, šv. Velykas. Tortų kūrybai ir puošybai reikia daug rankų darbo, todėl šis procesas užtrunka. „Esame užsakovams gaminę tortą bažnyčios kopiją. Tokie tortai lyg meno kūriniai, jiems pagaminti sugaištame daug laiko, jie turėtų daug kainuoti, kaip ir visas rankų darbas. Deja, pas mus jis vis dar vertinamas kaip automatizuotas“, – pastebi P. Blažys.

Pirmenybė – natūraliems vietos produktams

Mažai priedų naudojama ir bendrovės „Darola“ valdomoje kavinės „Pagunda“ virtuvėje. „Ją galėčiau apibūdinti trumpai – natūralių patiekalų lietuviška virtuvė. Grynos mėsos kepsniai, daržovės, tradiciniai cepelinai – tai maistas, kurį vartotojai vėl ima vertinti. Nors buvo visokių eksperimentų, net kinų virtuvę bandėme, buvome įdarbinę kiną virėją. Nepasiteisino. Dabar mūsų klientai pageidauja kuo natūralesnio maisto, pagaminto iš vietinių produktų. Jiems ir teikiame pirmenybę. Manau, ir ateityje liksime prie šios natūralios klasikos“, – pasakoja P. Blažys.

Kavinė produktus stengiasi pirkti iš vietos gamintojų: aliejų – iš „Obelių aliejinės“, kiaušinius – iš „Audrupio paukštyno“, sviestą, grietinę, varškę – iš „Rokiškio sūrio“, mėsą – iš „Cestos“. „Kam kažkur ieškoti, viskas čia, vietoje“, – įsitikinęs P. Blažys.

Be to, taip vietinis verslas remia vienas kitą.

Gerti rytinę kavą ne namuose rokiškėnai neįpratę

Prie parduotuvės-kepyklėlės Respublikos gatvėje įsikūrusi kavinė „Pagunda“ sujungta su viešbučiu. Jo svečiai, kurių daugiau ar mažiau būna nuolat, pusryčių į kavinę leidžiasi jau 7 val. Taigi personalui tenka darbą pradėti anksti. „Svečiams tiekiame karštus pusryčius – ir omletą, ir dešrelių. Aišku, kavą. Mielai laukiame rytinės kavos užsukančių vietinių gyventojų. Deja, per visą kavinės gyvavimo laiką – o veikia ji jau 25 metus – sulaukėme vos kelių rokiškėnų. Juk galėtume jiems ir pusryčius, kokių pageidauja, pagaminti, bet mūsų mieste įprotis pusryčiauti ne namuose nesusiformavęs. Kai kas nors sako, kad anksti ryte ar vėlai vakare Rokiškyje nėra kur išgerti kavos, paprieštarauju – yra, bet nėra, kam tą kavą gerti“, – pastebėjimais dalijasi P. Blažys.

O štai papietauti į kavinę vietiniai užsuka dažnai. „Ir tarp vietinių, ir tarp svečių populiariausi yra natūralios mėsos kepsniai, karbonadas, cepelinai. Renkamės kokybiškus, šviežius produktus, todėl maisto savikaina nėra maža, tačiau kelti kainų negalime – turime atsižvelgti į konkurentus. Be to, mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja žmonių, todėl vietos verslui nelengvos dienos, ypač jeigu nenori skriausti savo darbuotojų. Manau, tokio pobūdžio svetingumo verslas turėtų būti šeimos. Jame turėtų dirbti šeimos nariai, reikėtų mažiau samdyti – būtų lengviau“, – sako bendrovės „Darola“ vadovas.

Viešbutyje gali įsikurti dešimtys klientų

Pasak P. Blažio, netiesa, kad Rokiškyje nėra nė vieno viešbučio, kuris atitiktų vadinamąjį standartą ir vienu metu galėtų apgyvendinti 50 žmonių – visą turistinį autobusą. „Mūsų viešbutyje yra 18 kambarių ir 50 lovų tikrai atrastume. Juk turistai dažniausiai gyvena ne po vieną ir net ne po du. Kodėl neapsistoja Rokiškyje ilgesniam laikui, jie nurodo mums kitą priežastį – nėra įdomios dviejų trijų dienų programos. „Sudarykit tokią – ir mes apsistosime“, – sako. Turistai per vieną dieną aplanko Rokiškio dvarą, bažnyčią, pasigroži tapytomis langinėmis. O daugiau? Todėl teigti, kad turizmą Rokiškyje stabdo apgyvendinimo paslaugų stoka, netikslu“, – įsitikinęs P. Blažys.

Trijų žvaigždučių viešbutis įprastu metu būna apgyvendintas 30–40 proc. Daugiausia čia įsikuria svečių, atvykusių įvairiais verslo, dalykiniais reikalais. Įprastai jie apsistoja vienai nakčiai. Visas viešbutis būna apgyvendintas tik įvairių miesto švenčių, renginių metu. Vienas jų – šią vasarą vykęs ralis. Tuomet viešbutyje nebuvo nė vienos laisvos vietos.

„Tikimės didesnio judėjimo ir 2019 m., kai Rokiškis taps Lietuvos kultūros sostine. Regioniniam verslui reikia tokių postūmių, nes išgyventi nelengva. Pavyzdžiui, mūsų verslas negali pretenduoti į jokią ES paramą. Kodėl? Nes kavinė prekiauja alkoholiu? O kiek to alkoholio svečiai išgeria? Galiu pasakyti, kad alkoholio vartojimas smarkiai sumažėjo. Dabar geriausiu atveju užsisakoma taurė vyno, brendžio ar viskio taurelė, alaus bokalas“, – į pasikeitusią alkoholio vartojimo kultūrą dėmesį atkreipia P. Blažys.

„Darolos“ vadovo nuomone, jeigu tuos pinigus, kuriuos valstybė per Darbo biržą skiria įvairiems mokymams, seminarams, skirtų verslui, verslininkai tuos žmones kuo puikiausiai paruoštų ir paskui įdarbintų. Visiems būtų nauda.