LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuva daug vilčių sudėjo į derybas su Kinija dėl prekybos, taip pat žemės ūkio bei maisto produktais. Tačiau eksporto šuoliukas užfiksuotas tik 2017-aisiais, o po to prekyba augo silpnai. Labai tikėtina, kad šįmet dėl koronaviruso smūgio prekyba neišaugs tiek, kiek tikėjomės. Panagrinėkime priežastis. Tarp straipsnio herojų – jaunoji ūkininkė, prieš du mėnesius viešėjusi koronaviruso židinyje Kinijos Hubėjaus provincijos Uhano mieste.
Tikėtasi daugiau
Prieš trejus metus Lietuvos prekių eksportas į Kiniją išaugo nuo 123,2 mln. Eur iki 179,1 mln. Eur ir atrodė, kad netrukus atsivers beribės eksporto galimybės. Tačiau 2018-aisiais eksportas paaugo tik iki 189 mln. Eur ir Kinija pagal eksporto apimtis liko 25-oji valstybė, kuriai teko tik 0,7 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Tiesa, Kinija jau nuo 2016-ųjų tapo didžiausia Lietuvoje pagamintų lazerių eksporto rinka ir 2018-aisiais lietuviai kinams pardavė net 29 proc. visų eksportui skirtų lazerių.
Iš Kinijos 2018-aisiais importavome prekių už 855 mln. Eur ir pagal importą Kinija buvo 12-oji šalis.
Taigi tarsi nusivylėme, nes abi pusės tikėjosi daugiau, kita vertus, jeigu koronavirusas sukeltų ekonomikos krizę, tai Lietuvą ji paliestų tik netiesiogiai.
Išbandymai stiprina
Pagal naujausius duomenis, koronavirusu užsikrėtė beveik 74 tūkst. žmonių. Iki šiol pasveiko 13 tūkst., o apie 2 tūkst. mirė. Taigi kol kas santykis pavojingas: šeši pasveiksta, o septintas miršta. Manote, kad Kiniją šis virusas sužlugdys? Kad Kinijos ekonomika sparčiai augo, tačiau ji vis dar yra atsilikusi trečiojo pasaulio šalis? Išgirdęs tokius klausimus šiuo metu Šanchajuje dirbantis lietuvis architektas Mindaugas Skrupskelis nustemba ir paberia tokias abejones paneigiančius argumentus. Pasak jo, kinai labai drausmingai kovoja prieš virusą ir nedejuoja susidūrę su sunkumais. Štai Šanchajaus gatvėse – maža žmonių kaip niekada anksčiau, tačiau miestas gyvena. Bet kitaip. Kaip? Pasak M.Skrupskelio, šiuo metu, jeigu tik įmanoma, kinai dirba nuotoliniu būdu. Kitas niuansas – kinai stengiasi nebenaudoti grynųjų pinigų, nes su jais gali keliauti ir virusas. Štai M.Skrupskelis sako nebeprisimenantis, kada Šanchajuje naudojęs grynuosius pinigus. Visi atsiskaitymai vyksta virtualiais pinigais telefonu. Ar Lietuvoje šiuo metu taip sugebėtume? Paradoksalu, bet tokie išbandymai turi ir teigiamą pusę – nuotoliniu būdu dirbdami kinai sugeba daugiau sutaupyti. Taigi dar kartą galime įsitikinti, kad sparčiau keistis mus labiau skatina išbandymai, sunkumai, o ne patogus gyvenimas ir itin geros sąlygos.
Kinija atsigaus
Tris metus LR žemės ūkio atašė Kinijoje dirbęs Mindaugas Kuklierius neabejoja, kad Kinija pažabos koronavirusą ir ragina tobulinti diplomatinį bendravimą su šia šalimi: „Daug kalbame apie tai, Kad mums reikia didinti eksportą, tačiau, pavyzdžiui, bendradarbiavimo strategijos su Kinija neturime. Vyriausybė nusiunčia vieną žmogų į Kiniją ir tikisi, kad jis suorganizuos eksportą. Kita vertus, visos to žmogaus pastangos bus perniek, jeigu čia, Lietuvoje, politikai švaistysis drastiškais pareiškimais.“
Pasak M.Kuklieriaus, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija turėtų atsakingiau atrinkti diplomatus į Lietuvai itin svarbias šalis: „Labai svarbu, kad jie išmanytų ekonomiką, verslo santykius. Pirmenybė turėtų būti skiriama pragmatiškiems žmonėms.“
Mindaugas Kuklierius
Ieško krovinių
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovai laužo galvas, kaip į Kauno geležinkelio mazgą iš kaimyninių šalių prisivilioti krovinių į Kiniją ir iš Kinijos. Prieš kelis metus per Lietuvą pradėję važiuoti tranzitiniai krovininiai traukiniai iš Kinijos šiuo metu jau kursuoja reguliariai – kartą per savaitę Lietuvą kerta traukinys, per Kaliningrado sritį vykstantis į Vokietiją ir atgal.
„Baigus Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukciją, po kurios Kauno intermodalinis terminalas europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ bus sujungtas su Vakarų Europos geležinkelių sistema, atsiras galimybių iš kaimyninių šalių, Kinijos bei kitų Azijos valstybių prisivilioti dar daugiau krovinių, kurie galės būti perkraunami ir paskirstomi Kaune“, – viliasi Tomas Šniras, AB „LG Cargo“ Intermodalinių krovinių grupės vadovas.
Tačiau kol kas tai – tik norai, tik galimybė, kuria Lietuvos verslininkai naudojasi pasyviai. Gal mano, kad milžiniška Kinijos rinka niekada neišseks? Bet juk žinome, kad rinka nemėgsta tuštumos. Kol mes delsiame, amerikiečiai pro mus prašvilpia kaip vėjas.
Pirks maistą iš Amerikos
Kaip griaustinis iš giedro dangaus sausio 15 d. nuaidėjo žinia apie Baltuosiuose rūmuose pasirašytą JAV ir Kinijos „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą, kuriame numatomi Kinijos įsipareigojimai didinti amerikietiškų žemės ūkio produktų pirkimą.
„Susitarime numatyta, kad Kinija per ateinančius dvejus metus sutiko įsigyti JAV žemės ūkio produktų už mažiausiai 80 mlrd. USD. Be to, per ateinančius dvejus metus Kinija sieks importuoti papildomai už 5 mlrd. USD per metus“, – sakė LR žemės ūkio ir komercijos atašė Lietuvos diplomatinėje atstovybėje JAV Vaidotas Ašmonas.
Be to, kol mes derėjomės dėl eksportuojamų produktų kokybės, kinai su amerikiečiais susitarė netaikyti maisto saugos reikalavimų, jeigu jie nepagrįsti mokslo bei rizikos vertinimu, taigi bus reikalaujama laikytis tų taisyklių, kurios yra būtinos žmogaus sveikatai ir gyvybei apsaugoti.
Žemė priklauso valstybei
2019-ųjų spalį Kinijos Ekonomikos ministerijos kvietimu LR Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas lankėsi šioje šalyje. Prisiminęs kelionę A.Baravykas neabejoja, kad Kinija įveiks kilusius sunkumus.
„Kinai per 10 dienų izoliuotame Uhano mieste pasistatė tūkstančio lovų ligoninę. Kuri kita šalis taip sugebėtų? Ir toje ligoninėje nuolat dirba apie tūkstantį karo medikų. Kitoje šalyje tiek laiko užtruktų priimti sprendimą statyti“, – sakė A.Baravykas.
A. Baravykas
Šioje milžiniškoje 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje yra palyginti nedaug žemės ūkio paskirties žemės. Jeigu kinams pavyktų turimą žemę naudoti efektyviau, ar jie sugebėtų apsirūpinti maisto produktais?
„Dirbamos žemės yra nedaug, be to, Kinijos ekonomika sparčiai auga, žmonės vis daugiau uždirba ir nori gyventi geriau, nei gyveno jų tėvai ar seneliai, todėl jie norės vis geriau maitintis“, – sakė A.Baravykas.
Kinijoje visa žemė priklauso valstybei, ji tik išnuomojama 30 metų ar ilgesniam terminui. Beje, žemės nuoma dažniausiai perduodama iš kartos į kartą. Vyrauja smulkūs ūkiai. Jie verčiasi sodininkyste, uogininkyste, augina grūdines kultūras.
Griežta hierarchija
A.Baravykas pastebėjo, kad kinai nemėgsta, jeigu kas nors juos bando mokyti, kaip jiems reikėtų gyventi, kaip tvarkytis savo šalyje.
„Kiniją valdo komunistų partija ir kinai šią sąlygą priima natūraliai, tarsi taip ir turėtų būti. Kadaise Kinija buvo imperija. Gal todėl kinams įprasta laikytis labai griežtos hierarchijos visur, kur tik dalyvauja. Ir mes turime suprasti, kai to paties jie pageidauja iš kitų“, – sako A.Baravykas.
ŽŪR vicepirmininkas mano, kad Lietuvos specialiosios tarnybos Kiniją įrašydamos į oficialių priešų sąrašą, negalvoja apie ekonomines pasekmes.
„Kinija be mūsų nesunkiai išgyvens, o mums įsitvirtinti Kinijos rinkoje būtų labai svarbus valstybės nepriklausomybės veiksnys, todėl politikai turėtų elgtis atsakingai“, – ragino A.Baravykas.
Lietuvos turtas, žiūrint iš Kinijos
Pagal LR ŽŪR ir Kinijos ambasados Lietuvoje bendradarbiavimo sutartį, praėjusių metų pabaigoje rytinėje Kinijos dalyje, Hubėjaus provincijos centre, Uhano (Wuhan) mieste, kuriame gyvena per 11 mln. gyventojų, tris savaites viešėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė. Šiandien žinome, kad būtent šiame mieste ir buvo nustatytas pirmasis koronaviruso židinys ir šis miestas šiuo metu yra izoliuotas nuo pasaulio.
„Būdama Kinijoje įsitikinau, kad mes, lietuviai ūkininkai, neįvertiname, kokį turtą valdome – turime derlingą dirvožemį, švarų geriamą vandenį. Tuo tarpu Kinijoje be papildomų laistymo sistemų, drenavimo bei alternatyvių įprastinei žemdirbystei metodų žemės ūkis sunkiai įsivaizduojamas“, – mintimis dalijosi L.Meilutė-Datkūnienė.
Jaunoji ūkininkė pastebėjo ir Lietuvos kaimui būdingų niuansų.
„Kinijoje jauni žmonės baigę mokslus vengia grįžti ūkininkauti, žemės ūkis nepriskiriamas patraukliems užsiėmimams, taigi ir ši problema mums gerai suprantama“, – sakė L.Meilutė-Datkūnienė.
L.Meilutė-Datkūnienė Kinijoje, Uhano mieste, 2019 m. gruodžio mėn., kai koronavirusas dar „miegojo
Vyrauja itin smulkūs ūkiai
Apie Kinijos galimybes galime susidaryti nuomonę iš statistikos duomenų. 1949 m. Kinijoje grūdų buvo gauta apie 113 mln. t, o 2018-aisiais – jau 656 mln. t.
„Kinai didžiuojasi perėjimu nuo ekstensyvaus prie intensyvaus ūkininkavimo ir tikina, kad jie pajėgūs maisto produktais aprūpinti 1,4 mlrd. gyventojų. Tačiau kitų šaltinių duomenys rodo, kad tokie teiginiai yra pernelyg optimistiniai“, – sakė L.Meilutė-Datkūnienė.
Vidutiniškai vieno ūkio pajamos Kinijoje 2018-aisiais tesiekė 14 617 juanių, arba tik 1 898 Eur (1 Eur = 7,7 Kinijos juanio). Kokio dydžio toks ūkis? Vidutinis šeimos ūkis Kinijoje valdo tik 0,6 ha plotą. Ir ši padėtis, augant gyventojų skaičiui, tik blogės.
„Bendras dirbamos žemės plotas Kinijoje siekia 121,6 mln. ha, vidutinis ariamos žemės plotas vienam gyventojui yra tik 0,089 ha, taigi 30 proc. mažesnis nei pasaulio vidurkis. Kita problema – trūksta vandens. Bendras Kinijos vandens išteklių kiekis yra 2,8 trilijono kub. m, vidutinis vienam gyventojui tenkantis vandens kiekis yra mažesnis nei 2 700 kub. m, arba tik 25 proc. pasaulio vidurkio. Taigi prognozės prastos – augant gyventojų skaičiui ir sparčiai vystantis urbanizacijai, žemė ir kiti gamtos ištekliai bus naudojami toliau, o riboti ištekliai stipriai suvaržys tolimesnę Kinijos žemės ūkio plėtrą“, – pasakojo L.Meilutė-Datkūnienė.
Taigi atsakingai bendradarbiaudami su Kinija galėtume užsitikrinti didelę eksporto rinką. Ar sugebėsime?
