Žiema – pats prekybos lietuviškais obuoliais įkarštis. Sodininkai sako jų parduodantys daugiau nei pernai, bet negali žadėti, kad iki pavasario obuolių užteks.

Skaičiuojami du prekybos obuoliais sezonai – pirmasis vasariniais nuo rugpjūčio iki rugsėjo pradžios, antrasis nuo sausio vidurio, kai pirkėjai, suvalgę savo sodo obuolius, dairosi kitų – lietuviškų. Derlius mažesnis Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė priminė, kad situacija ūkiuose skiriasi, tačiau sodininkai optimizmu netrykšta, nes šiųmetis obuolių derlius apie 30–40 proc. mažesnis už vidutinį.

 „Tai lėmė sodams nepalankios aplinkybės: nemalonių staigmenų pateikusi praėjusi žiema, šaltas pavasaris, sausa ir kaitri vasara. Šaltas ir vėjuotas pavasaris nebuvo palankus sodų žydėjimui. Žydėjimo periodas tęsėsi beveik mėnesį. Nors iš žiedų gausos atrodė, kad galima tikėtis geresnio derliaus, tačiau daug žiedų liko neapdulkinti, vaisių neužmezgė. Vasaros kaitra sodams buvo dar vienas išmėginimas. Dėl karščių, drėgmės trūkumo dar neužaugę rudeninių veislių obuoliukai pradėjo kristi masiškai“, – aiškino V. Kuliešienė ir mano, kad lietuviškų obuolių ilgiausiai pakaks iki vasario mėnesio pabaigos. Sąlygas rinkoje diktuoja lenkai Pasak asociacijos vadovės, nors kažkiek lietuviškų obuolių yra, bet sąlygas visgi rinkoje diktuoja Lenkija. „Šioje šalyje yra daug obuolių augintojų. Todėl pateikti obuolius gali, nors ir pas juos kai kuriose vietovėse obuoliai, kaip ir Lietuvoje, neužderėjo. Kita vertus, šiltėjantis klimatas verčia sodininkus išmokti dirbti kitomis sąlygomis. Kai kurie net sumažino sodų plotus, bet visiškai atsisakyti auginti obuolius nesiryžta“, – svarstė Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentė V. Kuliešienė. Investuoja daug lėšų Į verslinius sodus investuotos milžiniškos lėšos, sukurtos didelės bazės. Pakeisti specifinės žemės ūkio veiklos pobūdį būtų ypač sudėtinga.

Todėl sodininkai stengiasi nenuleisti rankų, viltingai žvelgia į Vyriausybės nuostatą sudaryti palankesnes sąlygas sodininkystei, gerinti vartotojų aprūpinimą lietuviška produkcija. Sodininkai tikisi, kad Vyriausybė ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atsižvelgs į nepalankias šių metų sąlygas. Nuogąstaujama, kad derlius iš hektaro gali nesiekti minimalios ribos, už kurias yra mokamos išmokos. Su prašymu padaryti išimtį svarstoma kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, NMA.