Jau kurį laiką atkakliai sklando gandas, esą kiaulienos kaina nesulaikomai auga, augintojai ir perdirbėjai išgyvena „aukso“ amžių, viską išveža į užsienį, o paprasti žmogeliai greitai kiaulienos visai nebeįpirks. O lietuvis be kiaulienos – žmogus be ateities.

Lietuvis ir kiaulė – neatsiejamas duetas. Tik nereikia iš karto daryti kažkokių toli siekiančių išvadų. Tiesiog lietuviai pelnytai yra priskiriami prie daug kiaulienos suvalgančių piliečių. Šio įpročiu mes lenkiame visus savo kaimynus. Statistinis lietuvis per metus sukramsnoja apie 80 kg mėsos. Šiame skaičiuje kiauliena sudaro apie 45 kilogramus.

Tačiau kovo 14-ąją užsukus į Biržų turgaus mėsos paviljoną ar žvilgterėjus į prekybos centrų šviežios mėsos skyrius galėjo pasirodyti, kad į akis jau žvelgia bado šmėkla. Keli pliki kaulai ir krūvelė mėsos atraižų – tokį vaizdą demonstravo tušti turgaus paviljono šaldytuvai. Prekybos centrų mėsos vitrinos savo tuštuma priminė gūdų sovietmetį. Praėjusios savaitės pradžioje, stebint, kiek žmonių plūsta į firminę UAB „Agaras“ mėsos parduotuvę, tikrai padvelkė apokaliptinėmis nuotaikomis.

Tik savo reikmėms

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjo Adolfo Rinkūno, rajone yra du stambūs kiaulių ūkiai. Tai UAB „Biržų bekonas“ ir A. Žaldoko kiaulių ūkis. Savo reikmėms kiaules rajone auginti turi leidimą 80 laikytojų, tuo tarpu prieš trejetą metų tokių buvo apie 200 asmenų.

Anot A. Rinkūno, taip atsitiko todėl, kad siaučiant afrikiniam kiaulių marui buvo sugriežtinti biologinės saugos reikalavimai kiaulių laikytojams. Dalis žmonių, bijodami ir ligos, ir veterinarijos inspektorių patikros, kiaulių auginimo atsisakė. Tačiau šis riestasnukių kiekio sumažėjimas negalėjo paveikti rinkos kainų, kadangi kalbama apie savo reikmėms, o ne pardavimui auginamus gyvulius.

Kinijos šešėlis

Anot UAB „Biržų bekonas“ direktoriaus Vaclovo Briedžio, išsaugoti įmonę kiaulių maro protrūkio metu padėjo tik ypatinga tvarka, griežtos biologinės saugos taisyklės ir jų bekompromisis laikymasis. Vadovas pažymėjo, kad jei taip pat atsakingai visi žmonės laikytųsi dabartinio karantino reikalavimų, koronavirusą suvaldyti būtų žymiai lengviau.

O kiaulienos kainų kilimas prasidėjo ne dabar, jis tęsiasi nuo 2019 metų pradžios. Iki to meto buvo juntama kainų mažėjimo tendencija. Kodėl kainos ėmė augti, V. Briedis nurodė keletą priežasčių. Viena, dėl afrikinio kiaulių maro daug smulkių kiaulių ūkių nusprendė baigti šį verslą, todėl rinkoje atsirado didelė kiaulių pasiūla, kas lėmė kritusią kainą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kiaulienos poreikis išliko toks pat, tačiau kiaulių skaičius šalyje buvo gerokai sumažėjęs.

Kitas dalykas, Lietuvoje užauginama tik apie 40 procentų šalies poreikiams reikalingų kiaulių, likusi kiaulienos dalis įvežama iš kitų ES šalių. Kiaulienos paklausa pasaulyje yra padidėjusi dėl kiaulių maro Kinijoje, šios šalies poreikiai kelia kiaulių supirkimo kainą Europos Sąjungoje, tai automatiškai didina ir mėsos produktų kainą.

AB „Biržų bekonas“ per savaitę parduoda apie 1000 kiaulių. Anot V. Briedžio, pardavimo kaina šiomis dienomis lieka praktiškai pastovi, tačiau stebimas padidėjęs kiaulių poreikis.

Mėsos yra ir bus

UAB „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė sakė, jog kiaulienos pardavimai kelias dienas kovo viduryje buvo išaugę apie tris kartus. Tačiau vėlesnėmis dienomis padėtis normalizavosi ir parduodami kiekiai grįžo į įprastinį lygį, net kiek mažėja. Vadovė užtikrino, kad kiaulienos biržiečiams nepritrūks, žaliavos yra pakankamai. Tuo tarpu eksporto rinkose reikalai dėl viruso tose šalyse keičiasi drastiškai.

Italijos rinka šiuo momentu užsidarė visiškai, kadangi dėl karantino uždaryti visi restoranai, kavinės, barai ir kitos maitinimo įstaigos.

Aišku, žmonės valgyti nenustojo, todėl turėtų daugiau pirkti tiekėjai, pristatantys mėsą prekybos centrams ir parduotuvėms. Eksporto rinkose smarkiai krito jautienos kainos. Anot D. Butėnės, Lietuvoje tai nepasijus, nes šios mėsos čia suvartojama mažai.

UAB „Agaras“ iš užsienio kiaulienos neįsiveža, perka tik iš vietinių augintojų. Tačiau kitoms įmonėms, dirbančioms su įvežtine žaliava, D. Butėnė prognozuoja papildomų rūpesčių. Dėl uždarytų sienų sutriko sunkvežimių eismas, tad minėtos įmonės gali turėti tiekimo sutrikimų.

Teisybės dėlei, reikia pažymėti, kad kiaulių skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti gerokai seniau, gal prieš penkiolika metų. Kai pasaulinėje rinkoje išaugo grūdų kainos, daugelis smulkių ūkininkų, kurie augino kiaules ir ruošė joms pašarus iš savo grūdų, nusprendė, kad jiems naudingiau parduoti grūdus, nei auginti jais šeriamas kiaules. Smulkiųjų kiaulių augintojų tuomet sumažėjo tris kartus. Nors vėliau grūdų kainos krito kone per pusę, kiaulių ūkiai nebeatsistatė, nes ėmė siausti afrikinis kiaulių maras, labai išaugo tokiems ūkiams keliami reikalavimai.

Jei nuo to bus lengviau, galime pasiguosti, jog pas kaimynus latvius kiauliena per metus pabrango beveik 34 procentais. Kiaulių supirkimo kainos kilo visoje ES vidutiniškai 37,3 procento. Pavyzdžiui, Danijoje kaina pakilo 53,2 procento.

Deja, nieko džiuginančio ekspertai nežada. Kiauliena, ko gero, brangs ir toliau. Kadangi šalyje užauginamos kiaulienos vidaus rinkai nepakanka, didėja importuojamos kiaulienos poreikis.

Išorės rinka ir diktuos mūsų taip pamėgtos mėsytės kainą.

Antanas Vaičeliūnas