Dėl koronaviruso stipriai nukentėjo turizmo verslas, iki pandemijos sukurdavęs 5 proc. Lietuvos BVP. Skaičiuojama, kad šis verslas neteko beveik pusės darbuotojų, o dar sumažėjus turistų srautams gali nutikti, kad dalis turizmo įmonių turės nutraukti savo veiklą.

„Pirmosios pandemijos bangos metu akivaizdu, kad turizmo verslas, ypač smulkaus turizmo verslas, buvo veiklos rūšis, nukentėjusi labiausiai. Drįstu teigti, kad valstybė nerado tinkamų priemonių paremti būtent smulkųjį verslą. Tokie turizmo atstovai, reprezentuojantys mūsų šalį, šalies veidas kaip gidai, kaimo turizmo žmonės tiesiog negavo reikiamos paramos ir jautėsi palikti be valstybės pagalbos pačiu sunkiausiu verslui metu. Norime išklausyti smulkiuosius verslininkus (...) ir turėti būdų, pasiūlymų Vyriausybei, kuruojančiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiesiog išmokti pamokas ir rasti, kokius būdus būtų galima taikyti, kad tas verslas (...) nebūtų visiškai žlugęs ir sunaikintas tokiomis kad ir labai sunkiomis sąlygomis“, – per Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ spaudos konferenciją kalbėjo narė Laima Mogenienė.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, „Prekybos namų RA kelionių agentūros“ vadovas Armandas Burba teigė, kad iki pandemijos turizmo verslas kūrė 5 proc. Lietuvos BVP, ten dirbo 55 tūkst. darbuotojų.

„Žemės ūkio kuriamas BVP produktas sudaro nepilnus 6 proc., t. y. labai nedidelis skirtumas to, ką sukuria turizmas ir visas žemės ūkis Lietuvoje. 70 proc. turizmo verslo sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, kuris, cituoju gerbiamą premjerę, „buvo paaukotas vardan visuomenės sveikatos“ ir Vyriausybę: „supranta, kad jis bankrutuos.“ Deja, šitos prognozės nepasitvirtino. Vienintelis dalykas, kuriuo aš tikrai džiaugiuosi, kad iki šiol turizmo versle beveik nebuvo nė vieno rimto bankroto“, – sakė A. Burba.

Anot kelionių verslo asociacijos viceprezidento, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos pernai sumažėjo drastiškai – 81 proc.

„Šis verslas neteko 45 proc. darbuotojų. Šiemet skaičiai irgi nelabai džiugina – atvykstamųjų turistų srautas sumažėjo 30 proc. lyginant su 2020 metais. Artėja žiema, kuri, panašu, pablogins epidemiologinę situaciją, sumažins turistų srautus. Kai kuriems turizmo verslams šita žiema jau gali būti paskutinė. Kodėl Lietuvos turizmas atsidūrė tokioje tragiškoje padėtyje? Du kartus ir toliau atsiliekame nuo savo kaimynų latvių – vadinasi, jeigu pasiektume Latvijos skaičius, turizmo dalis Lietuvos BVP sudarytų 10 proc. Šiemet, nors ir turėjome pasiūlymą iš Latvijos ir Estijos, atsisakėme Baltijos kelionių burbulo“, – teigė A. Burba.

Asociacijos atstovo teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2 mėnesius vėlavo iškomunikuoti informaciją, kad Lietuva priima pasiskiepijusius turistus.

„Iki šiol mes dar neturime turizmo gelbėjimo ir vystymo strategijos. Parama turizmui – garsiai buvo deklaruojama, kad yra metami milijonai turizmo gelbėjimui, bet jeigu pasižiūrėtume, kur jie ir kaip nukeliavo, sakykime, bet kuriam žmogui pasidarytų truputį nejauku. Paskutinėse dviejose priemonėse yra tiesiai šviesiai parašyta, kad jos yra skirtos „stambiam viešbučių ir restoranų verslui“. Valstybės kontrolės tyrimo išvadoje teigiama, kad didžioji dalis paramos yra skirta stambiam turizmo verslui“, – teigė Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.